Sonata ir Rokas Zubovai dueto 25-metį švenčia koncertu „Baltais ir juodais“ 2023-02-02

Pianistų Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas šiemet mini kūrybinės veiklos 25-metį ir ta proga vasario 8 d. rengia rečitalį Nacionalinėje filharmonijoje.

„Mūsų dueto ketvirčio amžiaus meninėje raidoje visada labai svarbią vietą užėmė Claude’as Debussy ir Johannesas Brahmsas“, – sako R. Zubovas ir kviečia klausytis pagal Debussy kūrinį pavadintos programos „Baltais ir juodais“, kurioje skambės duetui ne mažiau svarbių lietuvių kompozitorių kūryba, šįkart tai bus Broniaus Kutavičiaus ir Zigmo Virkšo kompozicijos.

Pianistai gražią savo fortepijoninio dueto sukaktį jau įprasmino daugybe pasirodymų visame pasaulyje, o koncertas Filharmonijos scenoje juos tarsi vainikuoja. Priminsime, kad Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas debiutavo 1997 m. Čikagoje.

Abu pianistai, tarptautinių konkursų laureatai, studijavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje, Urugvajuje, Irane, daugelyje Europos šalių, grojo su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais, nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitur.

15 metų S. ir R. Zubovai buvo muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Duetas intensyviai garsina Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką pasaulyje, groja daug lietuviškos muzikos opusų, yra atlikęs daugiau kaip 10 specialiai jam parašytų kūrinių. Neatsitiktinai tad ir į jubiliejinę programą įpynė lietuvių kompozitorių kūrinius: Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužį“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinį rudens divertismentą“.

„Lietuvių autorius visada įtraukiame į programą. Turime nusimesti įgimtą lietuvišką kuklumą ir drąsiai visur ir visiems rodyti nepaprastą mūsų žemės menininkų kūrybą. Niekas už mus to nepadarys. O patirtis rodo, kad bet kurioje pasaulio šalyje atliekama lietuviška muzika sulaukia didelio dėmesio ir sutinkama labai pozityviai. Abu šioje programoje skambėsiantys opusai nėra nuolatiniai svečiai Lietuvos koncertų scenose“, – pasirinktą misiją garsinti lietuvių kūrybą nusako duetas.

Šalia lietuvių kompozitorių koncerte „Baltais ir juodais“ skambės prancūziška ir vokiška muzika – Claude’o Debussy ir Johanneso Brahmso kūriniai. „Kiekvienas Debussy kūrinys – tai kelionė į vitališką ir nenuspėjamą spalvų ir charakterių pasaulį, kiekvieną kartą užburia kompozitoriaus gebėjimas garsais sukurti pačius neįtikimiausius vaizdinius, emocinius atspalvius ir charakterius. Galime prisipažinti, kad kūrinys „Šeši antikiniai epigrafai“ mus sujungė į duetą“, – apie Debussy muzikos reikšmę kalba pianistai.

Ypač svarbus koncerte skambėsiantis Debussy triptikas „Baltais ir juodais“ (1915), atliepiantis pianistų poziciją dabarties aktualijų kontekste. Šis kūrinys – „tai stoiškas ir gilus kompozitoriaus atsakas į Pirmojo pasaulinio karo beprotybes, tai į labai asmenišką išgyvenimų lauką supinti patys įvairiausi kultūriniai ir estetiniai to laiko atšvaitai.

Kiekvieną iš trijų ciklo dalių Debussy dedikavo vis kitam savo bičiuliui, taip tarsi kreipdamas klausytojo dėmesį vis kita kryptimi, o savo leidėjui, pristatydamas kūrinį, pakomentavo: „…prancūzų siela visad išliks skaidri ir herojiška“, – apie triptiką pasakoja koncertui jį pasirinkę atlikėjai.

Visą programą vainikuos Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, op. 34b. „Brahmso muzika mus abu žavėjo nuo pat jaunystės, ji buvo labai svarbi mūsų, kaip pianistų, formavimuisi. Brahmso soliniai kūriniai, jo kameriniai opusai, koncertai fortepijonui ir orkestrui, jo simfoninė muzika formavo mūsų estetines pažiūras ir mus kaip pianistus. Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll (1864), kurią taip pat žinome ir Fortepijoninio kvinteto f-moll, op. 34, ir styginių kvinteto variantu, – tai ir nepaprastai prašmatnus kūrinys, ir subtilus kamerinis opusas, savo apimtimi ir minties skrydžiu prilygstantis kompozitoriaus simfonijoms“, – finalinio kūrinio didybę apibūdina duetas.

Kamerinės muzikos koncertas „Baltais ir juodais. Sonatos ir Roko Zubovų dueto 25-mečiui“ vyks vasario 8 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Bilietus platina kakava.lt

Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Kviečiame pasinaudoti šį sezoną siūlomu abonementu ir laukiame Jūsų koncertuose! LNF 82-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.

Publikuota: Lrytas.lt

„Baltais ir juodais“ Šiauliuose 2023-01-31

Vasario 3 d., penktadienį, 14 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje „Baltais ir juodais“ muzikos garsais žais nepaklusniųjų fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.

Kviečiame Šiauliečius ir miesto svečius į nemokamą koncertą!

„Skambančios visatos“: Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas 2023-01-18

2023 m. vasario 10 d., penktadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salėje 25-erius metus drauge muzikuojantis pianistų duetas Sonata ir Rokas Zubovai pristatys programą „Skambančios visatos“, jungdami pagrindines savo muzikinių ieškojimų gijas. 

Atlikėjai teigia, kad geriausiai jaučiasi „interpretuodami būtent prancūziškojo impresionizmo ir vokiškojo romantizmo kūrinius. Na, o lietuvių autoriai mums visada buvo labai svarbi kūrybos erdvė – jeigu mes nesukursime lietuviškos muzikos interpretavimo tradicijos, tai niekas nesukurs“.

Programa: Claude Debussy, Johannes Brahms, Zigmas Virkšas, Bronius Kutavičius.

Įsigyti bilietą – ČIA.

„Baltais ir juodais“: Sonatos ir Roko Zubovų dueto 25-mečiui

Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai gražią savo fortepijoninio dueto sukaktį įprasmino daugybe pasirodymų visame pasaulyje, o juos vainikuoja koncertas „Baltais ir juodais“ Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

2023 m. vasario 8 d., trečiadienį, 19 val. šalia lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus ir Zigmo Virkšo opusų skambės prancūziška ir vokiška muzika – Claude’o Debussy ir Johanneso Brahmso kūriniai.

Programa
BRONIUS KUTAVIČIUS – „Gilijos laivužis“
ZIGMAS VIRKŠAS – „Paskutinis rudens divertismentas“
CLAUDE DEBUSSY – „Lindaraja“, L. 97, CD. 42; „En blanc et noir“ („Baltais ir juodais“), L. 134, CD. 142
JOHANNES BRAHMS – Sonata dviem fortepijonams f-moll, op. 34b

Atlikėjai
SONATA DEVEIKYTĖ-ZUBOVIENĖ, ROKAS ZUBOVAS (fortepijoninis duetas)

Fortepijoninis duetas debiutavo 1997 m. Čikagoje. Abu pianistai, tarptautinių konkursų laureatai, studijavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje, Urugvajuje, Irane, daugelyje Europos šalių, grojo su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais, nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitur. 15 metų S. ir R. Zubovai buvo muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Duetas intensyviai garsina M. K. Čiurlionio muziką pasaulyje, groja daug lietuviškos muzikos opusų, yra atlikęs daugiau kaip 10 specialiai jam parašytų kūrinių.

Programos „Baltais ir juodais“ koncertų kalendorius:
2023 02 03 14.00 Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje (P. Višinskio g. 35)
2023 02 08 19.00 Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė (Aušros vartų g. 5, Vilnius)
Bilietai platinami – ČIA

Naujametinis koncertas  „Stebuklų nakties sapnas” M. K. Čiurlionio namuose 2022-12-22

Gruodžio 27–29 ir 31 dienomis M. K. Čiurlionio namai kviečia į šventinių koncertų ciklą Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį, nukelsiantį klausytojus į žavingą svajonių, pasakų, pasakėčių ir padavimų pasaulį.

Jaukiame M. K. Čiurlionio namų muzikos salone tarp Kalėdų ir Naujųjų metų karaliaus akordeono, liutnios, fortepijono garsai, operinė muzika ir poetinis žodis. Šventinio muzikinio ciklo metu, magiškai spragsint Namų židiniui, bus pristatytos keturios įvairiaspalvės programos – „Šekspyro laikų dainos“„Muzika dviem“„Stebuklų nakties sapnas“ ir „Akordeono muzikos vakaras“. Kiekviena jų praturtins klausytojų gyvenimus nekasdieniais, legendomis ir svajonėmis apipintais skambesiais bei pakvies pasinerti į šventinį nakties šurmulį – nuo brėkšmos iki aušros.

Gruodžio mėnesio paskutiniąją dieną – 31–ąją – išlydės ir naujus metus pasitiks Lietuvos publikai puikiai pažįstamas fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas. Jiems atliekant Felixo Mendelssohno muziką Šekspyro romantinei komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“, aktorė Rasa Samuolytė lydės klausytojus į „stebuklų nakties sapną“.

„Stebuklų nakties sapnas“
…Lig pat ryto, lig brėkšmos,
Pabuvokit šiuos namuos…
…Fėjos, į vietas visas
Laistyti laukų rasas!
Švies ramybė visados
Rūmuos ir žmonių veiduos…
…Tai skubėkit,
Nestovėkit,
Auštant vėl į čia sulėkit!

Koncerto pertraukos metu klausytojai galės pasivaišinti vynu ar gaiviaisiais gėrimais
Bilietus platina ➤ Bilietai.lt

Ciklo „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“ koncertai:
12.27 18:00 „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“: Momir Novakovič (Serbija/Estija), akordeonas.
12.28 18:00 „Šekspyro laikų dainos“: Mateusz Lawniczak (Lenkija), liutnia, vokalas.
12.29 18:00 „Muzika dviem“: Tadas Girininkas, bosas, ir Justas Šervenikas, fortepijonas.
12.31 18:00 „Stebuklų nakties sapnas”: Sonata Zubovienė ir Rokas Zubovas, fortepijoninis duetas, Rasa Samuolytė, aktorė.

Lietuviškos muzikos legendos 2022-12-19

Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo dvigubo albumo „Legendos“ pristatymo koncertas Rotušėje.

Aldona Eleonora Radvilaitė | 2022.12.16 | Straipsnis 7md.lt

Nudžiugino puikus Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo neseniai įrašytos dvigubos vinilinės plokštelės „Legendos“ pristatymo koncertas, vykęs gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje. Brandžių atlikimo meno meistrų, talentingų asmenybių traktuojami legenda tapusių lietuvių kompozitorių opusai skambėjo taip įtaigiai ir prasmingai, kad galima buvo didžiuotis Lietuvoje turint įspūdingų pasaulinio lygio kūrėjų ir sugebančių įsigilinti į jų meno prasmę interpretatorių.

Pianisto Roko Zubovo ir violončelininko Glebo Pyšniako Lietuvos klausytojams pristatyti nereikia – jų įvairiapusė muzikinė veikla puikiai žinoma ne tik melomanams. Naujoje plokštelėje jie įrašė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir per pastaruosius kelerius metus Amžinybėn iškeliavusių kompozitorių – Anatolijaus Šenderovo, Vidmanto Bartulio, Vytauto Barkausko, Fausto Latėno – kūrinių. Koncertui Rotušėje atlikėjai pasirinko Šenderovo „Sulamitos giesmes“, Bartulio „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius“, Čiurlionio–Juozo Čelkausko adaptuotas violončelei ir fortepijonui kompozicijas bei Latėno trijų dalių Sonatą violončelei ir fortepijonui.

Koncertą jaukiai vedė Rasa Murauskaitė-Juškienė, dar ir pakalbindama atlikėjus, kurie įdomiai pasakojo apie tai, kodėl pasirinko šių autorių kūrinius, kodėl šiuos kompozitorius jau galime vadinti legendiniais, kokią įtaką jų kūrybai darė Čiurlionio menas. Pasak muzikantų, įdomu, jog dar prieš įrašus, kai kūrinius pagrojo Londono publikai, po koncerto daugelis dėkojo sakydami, kad yra nepaprastai sužavėti puikiais lietuvių autorių opusais.

Prieš įspūdingą, įtaigų Šenderovo „Sulamitos giesmių“ atlikimą suskambo kažkokia negirdėta muzika, kurios prasmę pirmąkart klausantis sunku užčiuopti. Mįslę paaiškino Rokas Zubovas: „Pagrojome Josifo Achrono, Lazdijuose gimusio pasaulinio garso kompozitoriaus ir smuikininko, kūrinį „Mistiškas fragmentas“. Nors šis kūrinys nėra mūsų pristatomo albumo dalis, norėjome, kad jis sukurtų mistišką, paslapčių kupiną advento nuotaiką, taip pat norime prisiminti Lietuvoje gimusius pasaulyje didelio pripažinimo sulaukusius muzikus. Apie Achroną Arnoldas Schönbergas sakė, kad jis yra labiausiai neįvertintas iš visų kompozitorių. O juk vienas pirmųjų Achrono muziką išgirdo ir ją nuolat garsino dar vienas derlingos talentais Lietuvos žemės „ūgliukas“ – Jascha Heifetzas. Turime labai stengtis, kad šiandien mūsų programoje skambančių pastaraisiais metais išėjusių kompozitorių palikimas būtų puoselėjamas ir plėtojamas, kad apie juos negalėtų sakyti, jog buvo nepakankamai įvertinti.“

Žinia, Šenderovo „Sulamitos giesmių“ yra bent 13 įvairių versijų. Gilus ir prasmingas, pripildytas stiprių išgyvenimų, spalvingas kūrinys užhipnotizavo klausytojus. Tobulas ansamblinis grojimas, įvairiai ir labai nuotaikingai, su įdomiais garsiniais efektais sukūrė vientisą, ryškų vaizdą. Be pertraukos, kaip pratęsimas ėmė skambėti visais aspektais visiškai kitoks Bartulio nostalgiškas, tarsi monotoniškas, meditacinis kūrinys. Prieš tai Glebas Pyšniakas publikai papasakojo, kodėl jie nutarė sujungti į vieną šiuos du kūrinius: „Viename iš koncertų kažkaip natūraliai, be plojimų perskyrimo, pagrojome abu šiuos kūrinius ir supratome, kad jie drauge tarsi sukuria dialogą. Abu prasideda viena skambančia gaida, taip lyg susiderindami tarpusavyje. Šenderovo kūrinys kupinas emocinės įtampos, o Bartulis kaip tik priešingai – yra meditatyviai šviesus. Mes išgirdome, kad Šenderovo „Sulamitos giesmės“ tarsi iškelia klausimą, o Bartulis savo kūriniu lyg ir atsako į jį. Ta pačia tvarka šie du kūriniai pateko ir į vieną vinilinės plokštelės pusę, tad dabar jų grojimas tokia seka tampa tarsi nulemtas.“

Žinomo puikaus violončelininko Juozo Čelkausko nuostabiai gražiai aranžuoti violončelei ir fortepijonui Čiurlionio kūriniai – Noktiurnas fis-moll (VL 178), „Viešpaties Angelas“ (VL 184), Preliudas h-moll (VL 182 a) ir Noktiurnas cis-moll (VL 183) – skambėjo taip, kad, rodos, pats kompozitorius būtų patenkintas, jeigu girdėtų taip profesionaliai paįvairintus savo opusus. Labai jausmingi, nuoširdūs violončelės garsai ir melodijos puikiai derėjo su ramiais, spalvingais fortepijono potėpiais. Jie glaudžiai susipynė tarpusavyje. Glebas Pyšniakas: „Šie instrumentiniai pritaikymai padaryti, regis, su didele meile. Jie buvo atlikti Čiurlionio 100-ųjų gimimo metinių proga ir nuo to laiko Lietuvoje niekada nėra išleisti. Belieka viltis, kad dabar, artėjant 150-osioms Čiurlionio metinėms, šios puikios aranžuotės bus išleistos ir papildys daugelio lietuvių violončelininkų repertuarą.“

Rokas Zubovas sakė: „Išties, Čiurlionis yra pirmoji lietuviškos muzikos legenda. Net galime sakyti, kad Čiurlionis sukūrė lietuviškos kultūros legendą. Savo kūryba jis tarsi suformavo lietuviškos raiškos archetipus, pagrindines nuotaikas, ideologiją. Tai, kaip viso XX amžiaus Lietuvos meną ir kūrybą matė ir vertino pasaulis, didele dalimi yra suformuota Čiurlionio kūrybinio palikimo. Iš keturių kompozitorių, kurių kūriniai (be Čiurlionio) sudaro mūsų dvigubą albumą „Legendos“, labiausiai tiesiogiai Čiurlionio paveiktu galima laikyti Barkauską: jo kūrinių sąraše daugiau nei dešimt opusų, tiesiogiai reflektuojančių labai įvairius Čiurlionio gyvenimo, kūrybos, asmenybės aspektus. Tai ir puikus sekstetas „Karalaitės kelionė“, įkvėptas vieno Čiurlionio paveikslo, ir trys fortepijoninės „Legendos apie Čiurlionį“, ir daug kitų kūrinių. Iš plokštelėse atsidūrusių man asmeniškai „čiurlioniškiausias“ yra Bartulio opusas. Čia, kaip ir kai kuriuose Čiurlionio kūriniuose, tarsi sustabdomas laikas ir klausytojas panardinamas į meditacinę erdvę, o ir kai kurie harmoniniai sąskambiai yra tarsi trumputės vieno Čiurlionio preliudo citatos.“

Savo pasirodymą Rotušėje Glebas Pyšniakas ir Rokas Zubovas baigė įdomiai pasidaliję įspūdžiais apie Latėno asmenybę ir atlikdami Sonatą violončelei ir fortepijonui, kurią autorius sukūrė būdamas vos 22 metų. Tai aukščiausio profesinio ir meninio lygio kūrinys, kuriame tarsi telpa visas gyvenimas – su džiaugsmais, liūdesiu, įdomiais įvykiais. Opusas nuskambėjo labai įtaigiai, įspūdingai. Nuotaiką dar paryškino atlikėjų apibūdinimai: Pyšniakui ši muzika – tarsi didysis ir mažasis teatras, jo aktoriai, šokiai, įvairovė ir nerami pabaiga, o Zubovui muzika asocijuojasi su štetlu. „Kaip mažame žydiškame miestelyje, čia viskas telpa, viskas greta: skausmas, džiaugsmas, išdaigos, šventės ir netektys. Ir visą laiką jauti, kad po visomis tomis muzikinėmis puošnybėmis slypi kažkokia labai gili ir labai svarbi išmintis, kurią sunku įvardyti, bet kuri nuolatos juntama“, – sakė pianistas.

Po dėkingos publikos aplodismentų ir gėlių bisui nuskambėjo dar vienas puikus Čiurlionio kūrinys – „Dedikacija“ (VL 169), kurią Rokas Zubovas palydėjo tokiu palinkėjimu: „Tegul ši dedikacija būna skirta visiems čia grotiems autoriams – tegul jų kūryba skamba, taip išlaikant mūsų ryšį su jais, jau tapusiais legendomis, bet per savo kūrinius išliekančiais drauge su mumis. Taip pat šis paskyrimas tegul skamba ir Čiurlionio anūkei Daliai Onai Zubovaitei-Palukaitienei, kuri vos prieš dvi dienas taip pat apleido mūsų pasaulį…“

Plokštelę „Legendos“ pristatantys Pyšniakas ir Zubovas: ją padiktavo pats gyvenimas 2022-12-03

Dviguba vinilo plokštele „Legendos“ žinomi muzikantai – violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Rokas Zubovas įamžino pastaraisiais metais anapilin iškeliavusių, ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje palikusių kompozitorių Vidmanto Bartulio, Vytauto Barkausko, Fausto Latėno ir Anatolijaus Šenderovo atminimą. Taip pat įrašė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių. Plokštelės su šių autorių muzika violončelei ir fortepijonui pristatymo koncertas – gruodžio 6-ąją Vilniaus rotušėje, rašoma kūrėjų pranešime žiniasklaidai. 

„Albumą padiktavo pats gyvenimas. Dar neseniai galėjome šių autorių paklausti, kaip interpretuoti kūrinį, pasikalbėti, kas iššaukė vieną ar kitą meninį sprendimą, o dabar, ką jie sukūrė, tapo neginčijama, neliečiama ir stabilu kaip marmuro uola. Supratome, kad metas jų muzikinę tradiciją tęsti, garsinti, palaikyti. Taip programa sudėta iš autorių, kurie pastaraisiais metais mus paliko“, – „Legendų“ idėją aiškina R. Zubovas. 

Plokštelėje įrašyta šviesaus atminimo A. Šenderovo „Sulamitos giesmės“, V. Bartulio „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…“, F. Latėno Sonata violončelei ir fortepijonui ir V. Barkausko „Suite de Concert“, op. 98. Greta atlikėjų autoritetais, vyresniais bičiuliais buvusių keturių kompozitorių darbų yra ir šeši M. K. Čiurlionio kūriniai. „Jis – kaip mūsų kultūros pagrindas“, – sako pianistas R. Zubovas, bene labiausiai išgarsėjęs M. K. Čiurlionio interpretacijomis, įrašęs visus kompozitoriaus fortepijoninius kūrinius.

„Man atrodo, viską pavyko sudėti į gražią visumą. Iš Čiurlionio kūrybos ketinome rinktis tris preliudus, bet radome labai gražių šio kompozitoriaus darbų versijų, kurias parengė violončelininkas Juozas Čelkauskas, tad puikiai ir trukme, ir skambesiu įsikomponavo net šeši klasiko kūriniai“, – pasakoja vienas ryškiausių Lietuvos violončelininkų G. Pyšniakas. 

Lietuvos muzikos istorijai svarbią plokštelę muzikantai pernai Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje įrašinėjo su garso režisieriumi Arūnu Zujumi ir jo „MAMAstudios“. „Intensyviai dirbome keturias dienas. Buvo svarbu ne tik techniškai švariai viską atlikti. Ta muzika – jautri ir labai artima, norėjosi ją išjausti, save joje atrasti, išgyventi, kad klausytojas taip pat patirtų tą emociją. Įrašuose sunkiau perteikti energetiką nei koncerte, reikia labiau pasistengti, kad muzika paveiktų klausytoją. Esu kritiškas sau, bet šįsyk džiaugiuosi rezultatu, nes pavyko pasiekti norimą garsą, skambesį ir emociją“, – sako violončelininkas. Kad ši programa įtinka ne tik savai publikai, atlikėjai įsitikino pagroję ją Londone: „Ten publika buvo nustebinta muzikos, kurios nebuvo girdėjusi, paveikumo ir spalvos“.

Vinilo ir kartu išleistos kompaktinės plokštelės viršelio dizainą kūrė Dovydas Čiuplys, jam panaudotos Ugnės Žilinskės ir Kęstučio Pleitos nuotraukos.

Vos prieš porą metų drauge groti pabandę muzikantai išsyk pajuto bendrystę: „Esame skirtingų kartų, skirtingai užaugę. Aš – sovietiniais laikais, Glebas – laisvos Lietuvos jaunimo atstovas. Mus jungia tai, kad abu pakankamai daug laiko gyvenome ne Lietuvoje. Aš – dešimtmetį Amerikoje, jis tiek pat laiko – Austrijoje, kur studijavo. Matyt, abu esame giliai pajutę, ką reiškia Tėvynė, gimtinė. Ir tas pajautimas, kas yra tavo sielos branduolys – apaugęs pasaulio patirtimis, kuriomis svetur neišvengiamai susižavi, užsikreti. Kai pradėjome interpretuoti lietuviškus kūrinius, neturėjome pojūčio, kad tik Lietuvoje žmonės juos gali suprasti. Mes juos grojome kaip pasaulinę muziką, kuri yra gera bet kokiame kontekste. Bet tuo pačiu abu nepaprastai branginame jos lietuviškumą“, – R. Zubovas įvardija dueto bendrystę. 

Groti dviese jiems lengva, nes vienas kitam duoda sceninę laisvę. „Užtat nebūna dviejų identiškų, suredaguotų, kaip akmenyje iškaltų, koncertų“, – sako pianistas. 

Plokštelę „Legendos“, o tuo pačiu – Lietuvos muzikos epochą liudijusių kompozitorių kūrybą G. Pyšniakas ir R. Zubovas kitais metais žada pristatyti ne tik įvairiuose šalies miestuose, bet ir užsienyje.

LRT straipsnis

2022 12 06 19:00 Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)
Bilietai platinami www.bilietai.lt

Gleb PYŠNIAK, violončelė
Rokas ZUBOVAS, fortepijonas

Koncerto vedėja : Rasa Murauskaitė-Juškienė

LEGENDOS | Grojaraštis 2022-11-23

KŪRINIAI:

Anatolijus Šenderovas (1945-2019)
Dvi Sulamitos giesmės

Vidmantas Bartulis (1954-2020) 
Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…

M. K. Čiurlionis (1875-1911)
Kūriniai violončelei ir fortepijonui (adaptuoti Juozo Čelkausko)

  1. Noktiurnas fis-moll, op. 4 Nr. 1 (VL 178)
  2. Viešpaties Angelas (Angelus Domini), op. 6 Nr. 1 (VL 184)
  3. Preliudas h-moll, op. 11 Nr. 3 (VL 182a)
  4. Preliudas d-moll, op. 12 Nr. 1 (VL 239)
  5. Dedikacija, op. 3 Nr. 1 (VL 169)
  6. Noktiurnas cis-moll, op. 6 Nr. 2 (VL 183)     

Vytautas Barkauskas (1931-2020)
Suite de Concert Op. 98

  1. Impetuoso
  2. Calmo, con dolore
  3. Scherzo, con grazia
  4. Quasi tranquillo
  5. Affetuoso – Hommage à Stasys Lozoraitis

Faustas Latėnas (1956-2020)
Sonata violončelei ir fortepijonui

I. Ramiai, plaukiančiai
II. Gyvai
III. Andante

Gleb Pyšniak, violončelė
Rokas Zubovas, fortepijonas

Arūnas Zujus, įrašo inžinierius.
Dovydas Čiuplys, dizainas.
Vytautas Barauskas, Kęstutis Pleita, nuotraukos.
Rasa Murauskaitė, tekstų autorė.
Sonata Zubovienė, tekstų vertėja.

2022 m. | Dėl įsigijimo kreipkitės el. paštu impetusmusicus@gmail.com

LEGENDOS | naujo albumo pristatymo koncertas Vilniaus rotušėje

2022 12 06 19:00 Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)
Bilietai platinami www.bilietai.lt

Gleb PYŠNIAK, violončelė
Rokas ZUBOVAS, fortepijonas

Koncerto vedėja : Rasa Murauskaitė-Juškienė

PROGRAMA:

Anatolijus Šenderovas (1945-2019)
Sulamitos giesmės

Vidmantas Bartulis (1954-2020) 
Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…

M. K. Čiurlionis (1875-1911)
Kūriniai violončelei ir fortepijonui (adaptuoti Juozo Čelkausko)

Faustas Latėnas (1956-2020)
Sonata violončelei ir fortepijonui

Mikalojus Kontantinas Čiurlionis, Anatolijus Šenderovas, Vidmantas Bartulis, Vytautas Barkauskas ir Faustas Latėnas – penkios skirtingos asmenybės, kūrusios Lietuvos muzikinės kultūros istoriją. Visgi juos visus vienijo drąsa ir individualybė, platūs kūrybinės veiklos akiračiai. Penki išskirtiniai, nesupainiojami balsai, penki žvilgsniai į lietuvišką tapatybę, koncerte pristatomi per penkis skirtingos apimties kūrinius violončelei ir fortepijonui. Kiekviena šių kompozicijų – tai savitas garso kosmosas, bylojantis apie supančio pasaulio prasmes, atskleidžiantis paslaptingą grožį, pasakojantis įstabią legendą. Visa tai sudėta ir į violončelininko Glebo Pyšniako ir pianisto Roko Zubovo vinilinę plokštelę „Legendos“, atveriančią spalvingą Lietuvos muzikos kraštovaizdį (plačiau).

Gleb Pyšniak – dar būdamas 14 metų, kaip solistas debiutavo su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigentas prof. Saulius Sondeckis) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šiandien legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis pasirodo garsiausiose pasaulio salėse, tokiose kaip Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje ir kt.

Pianistas Rokas Zubovas labiausiai klausytojams žinomas savo M. K. Čiurlionio interpretacijomis, yra įrašęs visus kompozitoriaus fortepijoninius kūrinius, net suvaidinęs savo garsųjį protėvį meniniame filme „Laiškai Sofijai“. Pianistas taip pat penkiolika metų rengė tarptautinį kamerinės muzikos ir ekologijos festivalį „Nepaklusniųjų žemė“, kuriame kasmet pristatydavo po 7-9 temines kamerinės muzikos programas. 

Organizatorius:
ARS Lituanica

Partneriai:
M.K. Čiurlionio namai
Impetus musicus
Vilniaus rotušė
M.K. Čiurlionio kelias

Facebook

Pianistai Rokas ir Sonata Zubovai trijų savaičių ir dviejų „Jūrų“ kruize kalbino genijus 2022-11-09

„Baigėsi ilgiausia ligi šiol mūsų koncertinė kelionė: 7 koncertai, 3 skirtingos programos, 5 Amerikos miestai. Tris savaites po Ameriką skraidėme ir važinėjome grodami Debussy ir Čiurlionio „Jūras“, o vainikavome savo „kruizą“ plukdydami Kutavičiaus „Gilijos laivužį“ ir sukdami Orffo „Fortūnos ratą“ drauge su puikiais „Dainavos“ ir „Ave musica“ chorais bei perkusininkais, šauniai vadovaujami Dariaus Polikaičio“, – pasidalijo įspūdžiais savo socialiniame tinkle pianistas R. Zubovas.

Drauge su gyvenimo ir kūrybos bendražyge S. Zuboviene spalio mėnesį publikai už Atlanto jie pristatė ir išties ypatingą programą – „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“, pakvietusią klausytojus vieno koncerto metu išgirsti skambančius du epochinius XX amžiaus pradžios marinistinius simfoninius kūrinius, pradėtus kurti taip pačiais 1903 metais. Tai – Claude’o Debussy (1862–1918) „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „La mer“ („Jūra“), paties autoriaus pritaikyti fortepijonui keturioms rankoms, ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) simfoninė poema „Jūra“, transkribuota fortepijonui keturioms rankoms Jadvygos Čiurlionytės.

C.Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „La mer“ pabaigė 1905-aisiais. Tais pačiais metais kūrinys buvo pristatytas Paryžiaus klausytojams. M.K.Čiurlionis simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907-aisiais, bet pirmą kartą ji buvo atlikta tik praėjus 25 metams po kompozitoriaus mirties ir be autoriaus užrašytos vargonų partijos.

Vėliau C.Debussy marinistinis opusas tapo kertiniu XX a.pradžios kūriniu, paveikusiu ne vieną kompozitorių, o monumentalioji M.K. Čiurlionio „Jūra“, deja, negalėjo pelnyti deramos vietos muzikos istorijoje. „Todėl mes sukūrėme programą, kurioje šiedu kūriniai pagaliau, praėjus beveik šimtui dvidešimčiai metų simboliškai susitinka vieno vakaro metu“, – pasakojo R. Zubovas.

Pianistas neabejojo, kad išgirsti, kaip tą pačią didingą gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du itin jautrūs spalvos ir garso santykiui amžininkai, muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas, yra nepaprasta patirtis. Tačiau visos trys programos už Atlanto buvo sutiktos labai šiltai. „Daug žmonių nuo Bostono iki Siatlo pirmą kartą išgirdo Čiurlionio pavardę, daug čia gyvenančių lietuvių naujai pajuto stiprų dvasinį ryšį su jo kūryba. Veikiausiai daugelis pirmą kartą išgirdo ir gyvai skambančią Kutavičiaus muziką. O paskutinis koncertas su „Dainava“ ir „Ave musica“ buvo įspūdinga šventė daugiau kaip pusei tūkstančio žmonių! Sprendžiamt iš plojimų ir atsiliepimų – „Carmina burana“ juos pakerėjo.

Kelionė buvo fantastiška visais įmanomais aspektais. Sutikome labai daug mums brangių žmonių. Leidomės su jais į atsiminimų labirintus, pažinome daug naujų gražių žmonių, dar daugiau matėme ir bendravome per muziką. Koncertuose palikome visas jėgas ir savo širdis“, – dalijosi dar gyvais prisiminimais R. Zubovas. Sonata ir Rokas kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Mat abu pianistai studijavo muziką ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) bei JAV (De Paul universitete Čikagoje).

Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių, yra dažni tarptautinių festivalių dalyviai. Duetas atliko daugiau kaip 10 skirtingų kompozitorių kūrinių, sukurtų jųdviejų ansambliui „Duo Zubovas“, pasaulines premjeras. Išskirtinį dėmesį duetas skiria R.Zubovo prosenelio M.K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimui ir propagavimui.

Publikuota: 2022.11.08 Lrytas portale.

Artimiausias koncertas:
12.31 18:00„Stebuklų nakties sapnas”: Sonata Zubovienė ir Rokas Zubovas, fortepijoninis duetas, ir Rasa Samuolytė, aktorė. Vieta: M. K. Čiurlionio namuose.

Bilietus platina ➤ Bilietai.lt