ŽVAIGŽDŽIŲ SONATA
Kultūros tarybai šiemet (2023 m.) neskyrus finansavimo festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“, įkurtas M. K. Čiurlionio paveldą puoselėjantis labdaros ir paramos fondas.
Ekspertų verdiktas unikaliam Druskininkų fortepijono vasaros festivaliui sulaukė skambaus atgarsio visuomenėje, o festivalio rengėjas ir jau 18 metų ciklą globojantis pianistas R. Zubovas – didelio kultūros bendruomenės palaikymo, cikle koncertuojantys pianistai siūlėsi groti nemokamai.
Įkvėptas tokios reakcijos, Rokas įsteigė Labdaros ir paramos fondą „Žvaigždžių Sonata“, kuris gali išgelbėti Druskininkų fortepijono muzikos festivalį ir, anot pianisto, „tapti žmonių valios balsu sprendžiant visus Čiurlionio klausimus“. Norintys paremti M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėjimui ir sklaidai skirtas iniciatyvas kviečiami pervesti aukas:
Gavėjas: Žvaigždžių sonata, labdaros ir paramos fondas
Banko sąskaita: LT567300010179336916.
Mokėjimo paskirtis: Parama
ARBA
Paypal sąskaita – nuoroda.
Muzikavimo Čiurlionių name Duskininkuose tradicijai – maždaug 120 metų. M. K. Čiurlionis, vasaroms grįždavęs namo iš Varšuvos, vakarais sėsdavo prie pianino, o už atviro lango sode jo grojimo klausydavosi susirinkę šeimynykščiai, draugai ir kaimynai. Apie šiuos vakarus savo prisiminimuose taip rašo jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“.
M. K. Čiurlionio sukurta tradicija buvo atgaivinta ir pradėta tęsti 1965 metais, praėjus vos porai metų nuo memorialinių namų Druskininkuose įkūrimo. Ciklą pamėgo ir pianistai, ir publika. Kai po 40-osios vasaros Nacionalinė filharmonija panoro jį nutraukti, tradicija buvo išsaugota tik grojančiųjų pasiaukojimo dėka: pianistai Druskininkuose grodavo beveik nemokamai. Vėliau situacija pagerėjo. Ciklą perėmęs ir jau 18 metų globojantis pianistas R. Zubovas išbandė įvairius koncertų formatus, siekdamas pritraukti kuo daugiau atlikėjų ir praplėsti klausytojų auditoriją. Tačiau jis įsitikino, kad originalus fortepijono muzikos koncerto formatas, kai grojama pro pravirą langą klausytojams sode, pasiteisino labiausiai.
„Taip muzika tampa pagrindiniu koncerto veikėju, įsipina į gamtos garsus – paukščių čiulbėjimą, vėjo dvelksmą, užpildo autentišką sodo erdvę, priartina klausytojus prie čiurlioniškosios tradicijos. Šimtametė laiko siena, mus skirianti nuo Čiurlionio laikų, tarsi išnyksta ir atsiranda magiškas ryšys su anuo laiku, senąja Čiurlionio dvasia“, – tvirtino ciklo rengėjas.
„Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.“ – stebisi Robertas Šarknickas, Seimo LVŽS frakcijos narys.