LEGENDOS: Lietuvių muzika violončelei ir fortepijonui

Vinilinės plokštelės pusės ir takeliai:

I.

M. K. Čiurlionis (1875-1911)
1. Noktiurnas fis-moll, op. 4 Nr. 1 (VL 178)*
2. “Viešpaties Angelas“ (Angelus Domini), op. 6 Nr. 1 (VL 184)**
3. Preliudas h-moll, op. 11 Nr. 3 (VL 182a)* 
4. Preliudas d-moll, op. 12 Nr. 1 (VL 239)*
5. „Dedikacija“, op. 3 Nr. 1 (VL 169)*
6. Noktiurnas cis-moll, op. 6 Nr. 2 (VL 183)*

II.

Anatolijus Šenderovas (1945-2019)
1.2. Dvi Sulamitos giesmės / “Two Songs of Sulamith”

Vidmantas Bartulis (1954-2020) 
3. “Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…” / “I’m Seeing My Friend Off and We Are taking One Last Look at the Snow-covered February Trees…”

III.

Faustas Latėnas (1956-2020)
Sonata violončelei ir fortepijonui
1.I. Ramiai, plaukiančiai
2.II. Gyvai
3.III. Andante

IV. 

Vytautas Barkauskas (1931-2020)
Suite de Concert Op. 98
1. Impetuoso
2. Calmo, con dolore
3. Scherzo, con grazia
4. Quasi tranquillo
5. Affetuoso – Hommage à Stasys Lozoraitis

GLEB PYŠNIAK, violončelė 

Būdamas 14 metų violončelininkas Glebas Pyšniakas debiutavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kaip solistas su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant prof. Sauliui Sondeckiui. Šiandien legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse, tarp kurių – Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kitos. 

ROKAS ZUBOVAS, fortepijonas

Pianistas Rokas Zubovas klausytojams geriausiai žinomas dėl savo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos interpretacijų – pianistas yra įrašęs visus šio kompozitoriaus kūrinius fortepijonui, suvaidinęs garsųjį protėvį meniniame filme „Laiškai Sofijai“. Muzikas yra koncertavęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, daugelyje Europos šalių. 


Kūrybinė grupė

Arūnas Zujus, įrašo inžinierius.
Dovydas Čiuplys, dizainas.
Vytautas Barauskas, Kęstutis Pleita, nuotraukos.
Rasa Murauskaitė, tekstų autorė.
Sonata Zubovienė, tekstų vertėja.

2022 m. | Dėl įsigijimo kreipkitės el. paštu impetusmusicus@gmail.com

Kompozitoriui užvis svarbiausia kalbėti savu, autentišku balsu. Tokiu šioje vinilinėje plokštelėje prabyla penkios asmenybės, savo muzika liudijusios ištisą profesionaliosios Lietuvos muzikos epochą. Tai penkios mūsų muzikinės kultūros legendos: Anatolijus Šenderovas, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Vytautas Barkauskas ir, žinoma, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jų darbus violončelės ir fortepijono duetui plokštelėje įrašė violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Rokas Zubovas. 

Lietuvių muzikinės kūrybos istorija, lyginant su didžiosiomis vakarų tradicijomis – trumpa, kedenta istori- nių pervartų, o tvirčiau įsišaknijusi tik XIX a. pab. – XX a. pr. Tuo laiku iškilo pirmoji legenda – autentiškas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio talentas. Jo toliaregė vizija, savito, mistiško pasaulio siekimas tapo kūrybinės krypties nuoroda ateities kompozitoriams. Šioje plokštelėje Čiurlionis prabyla per savo turtin- giausią – fortepijoninę kūrybą, pritaikytą violončelės ir fortepijono duetui. Čia girdime šešis Čiurlionio kū- rybos fragmentus: Viešpaties Angelas, Noktiurnus fis-moll ir cis-moll, Dedikaciją, Preliudus h-moll ir d-moll. 

Vytautas Barkauskasantroji plokštelės legenda – mūsų avangardo šauklys, įžengęs į šiuolaikinės muzikos sceną 7 deš. Eksperimentatorius, kurio partitūros vienos pirmųjų išbandė „formalizmu“ sovietinės cenzūros vadintas serializmo ar aleatorikos technikas. Kūrėjo darbuose darniai sugyveno racionalusis (gal atsineštas iš matematikos studijų) ir intuityvusis pradai. Jo kūryba – tai nuolatinė evoliucija, neišpažįstant ištikimybės vienai stilistinei krypčiai, o primygtinai žengiant tolyn, maksimalaus muzikos išraiškingumo link. Šioje plokštelėje skambanti Suite de Concert Op. 98, kaip pats kompozitorius yra pripažinęs, prisotinta skirtingo dažnio įtampų – aukštesnių kraštinėse dalyse ir paslėptų vidurinėse. „Pozityvi nugalėto tragizmo iliuzija“, – tokia paties Barkausko žodžiais yra šio kūrinio pabaiga. 

Kompozitorius Anatolijus Šenderovaslygiai taip pat neprisirišdamas prie stilistikų ar technikų, sutvėrė emocionalią, raiškiais tapatybės ženklais nusagstytą kūrybos erdvę, tiek atlikėjus, tiek klausytojus traukiančią atviru emocionalumu, melodijos laisve ir minties gilumu. Jo Sulamitos giesmės, taip mylimos atlikėjų, įtraukia garsinių spalvų subtilumu, melodikos ornamentika ir interpretuotojams paliekama muzikinio kvėpavimo laisve. 

Ketvirtoji ir penktoji šios plokštelės legendos – „naujųjų romantikų“ vardą nešiojantys, savo jautria ausimi avangardo užhipnotizuotus kompozitorius erzinę Faustas Latėnas ir Vidmantas Bartulis. 

Fausto Latėno kūrybinė vizija ir protestas reiškėsi per į šiuolaikinę muziką sugrąžintą melodiją. Ne kartą dėl jos nukentėjęs, jis rado savo užuovėją teatre, kurio bendruomenėje, galbūt, jautėsi labiau savas nei tarp muzikų. Visgi jo koncertinės muzikos palikimas ne mažiau įdomus. Šioje plokštelėje sušmėžuojanti kompozitoriaus Sonata violončelei ir fortepijonui – ankstyvasis, vos 22-jų metų sulaukusio Latėno sukomponuotas kūrinys, vėliau tapęs nuolatine svarbiausių Lietuvos atlikėjų repertuaro dalimi. 

Savo ruožtu, Vidmantas Bartulis – tai daugiaveidis meistras, įstabiai savo kūryboje derinęs ironiją ir švelnią prigimtį, šviežias idėjas ir grynąjį muzikos grožį. Autentišką balsą jis formavo nesibodėdamas inkrustuoti partitūras praeities kūrėjų citatomis. Sunku būtų rasti kitą kompozitorių, kurio darbuose būtų taip gausu dedikacijų bičiuliams – tiek sutiktiesiems, tiek idėjiniams pirmtakams, su kuriais jis šnabždėdavosi per muziką. Bartulio Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…, kaip kad yra pasakojęs kompozitoriaus geras bičiulis, kompozitorius Algirdas Martinaitis, gimė giliai įsiskaičius į rytų poetus, o jų santūrų kalbėjimą ir permatomas teksto faktūras perkėlus į muziką. 

Rasa Murauskaitė