„Mielieji, prabėgo jau dvi savaitės nuo to, kai LKT nutarė pasmerkti myriop Čiurlionio sutvertą ir beveik 60 metų puoselėjamą koncertavimo tradiciją Druskininkuose. Tradicija tikrai gyvuos – Jūsų visų palaikymas mane iš tiesų labai sujaudino, įkvėpė pasitikėjimo ir vilties: cikle koncertuojantys pianistai siūlėsi groti nemokamai, seimo narys, kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas klausimą dėl Druskininkų fortepijono vasaros kėlė Seime (nepaprastai svarbu, kad klausimas netiltų pačiuose aukščiausiuose forumuose), radijo žurnalistai kvietė mane aptarti padėtį, rašė apie tai ir žiniasklaida.
Šios dvi savaitės dar kartą labai skaudžiai davė pajusti labai seniai egzistuojantį paradoksą: užsieniečiai, pirmą kartą susitikę su Čiurlionio kūryba, iš karto pamato jos unikalumą, jėgą, didybę, svarbą visai žmonijai, noriai tampa jo žinios nešėjais pasauliui; Lietuvos žmonės ir ypač kūrėjai aiškia suvokia, kad mūsų lietuviškoji kultūra ir tapatybė be Čiurlionio indėlio būtų nepamatuojamai menkesnė. Tačiau dar nei viena Lietuvos vyriausybė nėra suvokusi, koks nepaprastai svarbus yra Čiurlionio vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir kiek daug jis duoda (ar galėtų duoti) Lietuvoje siekiant tos miražinės „gerovės valstybės“.
Palaikomas Jūsų minčių, per tas pačias dvi savaites įsteigiau fondą „Žvaigždžių sonata“ (šiomis dienomis jau atsiras fondo banko sąskaita, apie tai pranešiu po Valstybės dienos šventinio savaitgalio), kuris išgelbėtų Druskininkų fortepijono muzikos festivalį ir galėtų būti svarbiu pagalbiniu instrumentu deramai pasirengiant 150-osioms Čiurlionio metinėms, o taip pat telktų visų pastangas ir taptų žmonių valios balsu sprendžiant Čiurlionio klausimus.
Liepos 4 d. Druskininkuose tame pačiame Čiurlionių namų obelų sode, kuriame vyksta vasaros koncertai, skambino profesorius Vytautas Landsbergis, pristatinėjome jo pastarąją čiurlionianos knygą „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“. Susirinko labai gražus pulkelis Čiurlionio mylėtojų. Profesoriaus komentarai apie visų laikų valdžių neįgalumą Čiurlionio asmenybės ir kūrybos įprasminimo klausimu dar kartą vertė įsitikinti: tik drauge sutelkę jėgas galime pakelti Čiurlionio klausimą į deramą lygį. Ačiū Jums visiems.“ – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje mintimis dalijasi Rokas Zubovas.
Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai šie žodžiai tik ir lieka žodžiais, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi.
M. K. Čiurlionis – su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje. Viena šių tradicijų – muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara“. Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, skamba fortepijono garsai. Tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija – sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.
Visgi, panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada pateikiama nėra. Tai jau antras kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 metais kilo skandalas, kuomet Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė. Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?
Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.
Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo identitetą. Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas, Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau? Kur link judame? Būtina šią destrukcinę politiką užbaigti tuojau pat.
Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą, prašydamas ir net reikalaudamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti. Kultūros taryba, kaip visuomet pateikia tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas – laikomas po devyniais užraktais.
Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ festivalio tradicija paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek virš 50 proc. galimo balo. Tradicija, kuri ir suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.
Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas – festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos. Todėl reikalauju Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiemet „ekspertams“ pasirodė, kad festivalis tapo nebevertas finansavimo.
Susirinkusius pasveikino Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas-valdybos pirmininkas Marius Pečiulis. Jis ženklo sukūrimą pavadino galimybe dar giliau susipažinti su didžia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybe. LMA vadovas minėjo, kad M. K. Čiurlionio kelias leidžia kūrybos palikimą ir gyvenimo atminimą pristatyti vėl iš naujo, o jo ženklas – vizualinė dalis – leidžia tvariai kurti projekto tapatybę. M. Pečiulis pabrėžė, kad suteikta galimybė konkurse dalyvauti visiems norintiems leis pamatyti išties didelę įvairovę M. K. Čiurlionio kelio ženklo sprendimų ir paskatino nedvejoti prisidėti prie konkurso.
Po sveikinimo žodžio sekė menotyrininkės ir kuratorės, kūrybinės studijos „Druskos studija“ įkūrėjos Aušros Česnulevičienės pranešimas apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Menotyrininkė pabrėžė, kad M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulis itin specifinis – balansuojantis ties XIX a. emocinio meninio simbolizmo ir XX a. pr. atsirandančio dailės avangardo riba. Buvo pabrėžta, kad svarbus įsijautimas į menininko kūrybą ją analizuojant, nes M. K. Čiurlionis beveik nepaliko jokių aiškinimų apie pačius paveikslus ir juos įkvėpusius motyvus.Tačiau nagrinėdama M. K. Čiurlionio gyvenimo kontekstą, A. Česnulevičienė akcentuoja kūrybos ir motyvų kismą, paveikslų gamtos gyvumą – animizavimą, saulės, vandens, medžio motyvų svarbą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejininkė ir LMA komunikacijos specialistė Greta Katkevičienė pristatė nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią – nuo jo ištakų 2019 metais, kuomet projektas startavo, iki dabar – besivystančio į tarptautinį kelią. Buvo aptarta kiekviena projekte dalyvaujanti savivaldybė – Varėna, Druskininkai, Plungė, Rietavas, Vilnius, Palanga, Kaunas – bei jų svarba M. K. Čiurlionio gyvenime. Pristačius partnerius ir kasmet vykstančius renginius – gegužę – kultūros topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programą ir rugsėjį švenčiamą M. K. Čiurlionio gimtadienį (rugsėjo 22 d.) buvo aptartas ženklo reikalingumas, siekiant M. K. Čiurlionio kelią padaryti kuo atpažįstamesniu kultūros paveldo ir turizmo maršrutu.
Galiausiai Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas pristatė M. K. Čiurlionio kelio ženklo sukūrimo konkurso sąlygas ir kūrybinę užduotį. Jis pabrėžė, kad menininkų, dizainerių laukia nelengvas iššūkis – visą tarpdisciplininę M. K. Čiurlionio patirtį ir vietovių, menančių jo asmenybę ir kūrybą, visumą sujungti į vieną grafinį simbolį. Menininkų darbų – ženklo ir ženklo sistemos pasiūlymų – laukiama iki š.m. rugpjūčio 1 d. Juos prašoma siųsti adresu info@ciurlioniokelias.lt. Konkurse numatytos 3 premijos: 1 vietos laimėtojas gaus 4000 Eur premiją, 2 vietos laimėtojas – 2000 Eur, publikos numylėtinis – 1000 Eur. Pirmosios vietos laimėtojas bus išrinktas ir apie tai informuotas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Iki 2023 m. spalio 31 d. jis turės pateikti išbaigtą ženklą ir priede nr. 1 išvardytas priemones. Laimėtojus rinks 5 asmenų komisija, kuri susidės iš 1 LDA atstovo ir 4 atstovų, kuriuos išrinks LMA ir 11 M. K. Čiurlionio kelio partnerių.
Renginio dalyviai po oficialiosios dalies buvo pakviesti pasivaikščioti M. K. Čiurlionio galerijoje ir pasisemti įkvėpimo.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio ženklo sukūrimo konkurso pristatymo renginio įrašas:
Konkurso renginius finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konkurso renginių rėmėjas – skaitmeninės rinkodaros įmonė „Whatabout“. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Čiurlionio kelio koordinatorius 2023 metais – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Čiurlionio kelią įgyvendina partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos galerija Kaune, M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose); Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Nacionalinė dailės galerija ir Palangos gintaro muziejus); Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas; M. K. Čiurlionio namai (Vilniaus miesto savivaldybė); Druskininkų miesto muziejus (Druskininkų savivaldybė); Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavo savivaldybė); Žemaičių dailės muziejus (Plungės rajono savivaldybė); Palangos kurorto muziejus (Palangos miesto savivaldybė); Varėnos kultūros centras (Varėnos rajono savivaldybė); Senosios Varėnos Šv. Mykolo arkangelo parapija; Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose.
Čiurlionio kelio projekto veiklas 2022-2024 metais finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Misterija „Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – tai mistinis dialogas tarp dviejų ryškių asmenybių: norvegų dramaturgo Henriko Ibseno sukurto Pero Giunto ir lietuvių tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.
Muzikų ansamblis „Nepaklusnieji“, susibūręs šiam pastatymui, iš Norvegijos, Lietuvos, Estijos ir JAV gyvai atliks Edvardo Griego muziką iš spektaklio „Peras Giuntas“, Čiurlionio muzikinių kūrinių ištraukas ir Mihkel Kerem (Estija) šiam pastatymui parašytą kūrinį “Journey of the Soul“ („Sielos kelionė“).
Misterijoje skambės ištraukos iš dramos „Peras Giuntas“, Čiurlionio laiškų, dienoraščių ir straipsnių fragmentų, kuriuos skaitys aktorius Aleksas Kazanavičius.
„Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – dviejų kultūrų, dviejų muzikinių stilių ir personažų susitikimas – amžinųjų vertybinių vardiklių paieškoje.
Kūrybinė komanda:
Idėjos ir scenarijaus autorius: Rokas Zubovas Kompozitorius: Mihkel Kerem Dirigentas: Vegard Nielsen Režisierė: Livija Krivickaitė Kostiumų dailininkė: Renata Valčik Vaizdo projekcijų autorė: Akvilė Anglickaitė Šviesų dailininkas: Valdas Latonas Garso režisierius: Giedrius Kriūnas
Atilikėjai: Aktorius Aleksas Kazanavičius Mihkel Kerem (Estija), smuikas Sivert Holmen (Norvegija), Hardanger Fiddle Ingrid Lingaas (Norvegija), langeleik Ingrid Standal (Norvegija), melodeonas Vytautas Oškinis, fleita Žilvinas Brazauskas, klarnetas Monika Kiknadzė, altas Natania Hoffman (JAV), violončelė Sonata Zubovienė, fortepijonas Rokas Zubovas, fortepijonas
Rengėjas: M. K. Čiurlionio namai
Partneriai: SOFIJOS festivalis Vilniaus rotušė TAŠKO teatras Impetus musicus (Nepaklusnieji)
Kiekvienas, apsilankęs M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose pastebi didžiajame namelio kambaryje prie sienos prisegtą lapelį, kuriame surašyta, kuris iš Mikalojaus Konstantino brolių ir seserų kurią valandą skambindavo pianinu. Nuo ankstyvo ryto per visa dieną namuose nuolat skambėdavo muzika, o vakaro valandos būdavo skirtos vyriausiajam broliui, kompozitoriui. Mikalojui Konstantinui pradėjus improvizuoti, sode prie namų susirinkdavo darbus užbaigę šeiminykšiai, šeimos draugai ir kaimynai. Šiuos vakarus labai vaizdingai savo prisiminimuose įamžino jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu”.
Ši, kompozitoriaus sukurta, tradicija buvo atgaivinta ir pradėta tęsti 1965 metais, praėjus vos porai metų nuo memorialinių namų Druskininkuose įkūrimo. Ir taip kasmet čia vakarėjant ant tos pačios obelų sodo pievos, pro langą sklindančios fortepijono muzikos garsai pinasi su paukščių balsais, vėjelio kedenamų medžių šakų šnabždesiu, kitais gamtos ir miesto garsais, taip sukuriant unikalią, į nieką nepanašią muzikinio patyrimo aurą.
Artėjant 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, šiuose vakaruose vis dažniau koncertuoja ir užsienio atlikėjai, atrandantys Čiurlionio muziką ir patys taip pat stipriai pajuntantys vietos magiją. Pernai vasarą čia koncertavęs sirų kilmės pianistas, mokslų daktaras Ayham Hammour, komentuodamas, kokį stiprų pergyvenimą jis išgyveno koncertuodamas kompozitoriaus namuose, pasidžiaugė „kad festivalis pritraukia vis daugiau tarptautinės publikos, kuri nori iš tiesų mėgautis galimybe klausytis muzikos, atliekamos ten, kur ji buvo sukurta“.
Šių metų vasara klausytojams, grįžtantiems į obelų sodą prie Čiurlionių namelių, ar naujai atrandančių šią palaimintą muzikos klausymo erdvę, padovanos nemažai pačių įvairiausių muzikinių atradimų. Birželio 3 dieną vasaros koncertų ciklą pradės Stasio Šimkaus konservatorijos, šiemet pažyminčios 100-asias įkūrimo metines, jaunieji talentai. Vien iš Čiurlionio kūrinių sudaryta fortepijono skyriaus studentų programa simboliškai pavadinta „Rex“, o ją klausytojams pristatys konservatorijos studentas Jokūbas Kulevičius. Jau trečius metus vasaros pradžioje ciklo koncertuose prisistato ryškiausi visų Lietuvos muzikos gimnazijų auklėtiniai. Šiemet čia vėl skambins Kauno J. Naujalio, Šiaulių S. Sondeckio gimnazijų ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos talentai, kurie ne vien interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat, lydimi nenuilstamos Druskininkų Čiurlionio draugijos sielos ir ekskursijų vadovės Aušros Česnulevičienės, turės galimybę pakeliauti po Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis.
Tarp kitų vasaros koncertų akcentų, būtina paminėti tris užsienio šalių atlikėjus, čia pristatysiančius specialiai šiai progai sukurtas koncertines programas. Pasaulyje sparčiai kylanti Danijos pianizmo žvaigždė Gustav Piekut liepos 1 dieną interpretuos M. K. Čiurlionio, danų ekscentriškojo modernisto R. Langgaardo, bei romantikų R. Schumanno ir F. Chopino kūrinius. Pianistas iš JAV Nicholas Phillips liepos 15 dieną savo programoje derina M. K. Čiurlionio ir jo amžininko Ch. T. Griffes kūrinius, priešpastatydamas juos Niujorke gyvenančios šiandienos lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės ir jos bendraamžės amerikiečių kompozitorės S. K. Snider kūriniams. Kanadoje gyvenantis argentiniečių kilmės pianistas Alexander Panizza liepos 22 dieną pristatys programą „Sielos trilypumas“, kurioje persipins M. K. Čiurlionio, kanadiečių ir argentiniečių kompozitorių opusai.
Šiemet koncertų cikle savo kūrybinius atradimus pristatys visas pulkas šiuo metu užsienyje gyvenančių iškilių lietuvių pianistų, kurių koncertai žymiai dažniau skamba užsienio koncertų salėse: tai Vokietijoje gyvenantys Gintaras Januševičius (rugpjūčio 5 d.) ir Guoda Gedvilaitė (rugpjūčio 23 d.), Niujorke jau daug metų reziduojantis Gabrielius Alekna (liepos 12 d.), Londone gyvenantis Rimantas Vingras (rugpjūčio 12 d.). O taip pat ir jaunesnės kartos lietuvių pianistai, pastarųjų Čiurlionio konkursų laureatai, kurie šiuo metu Lietuvoje, ar išsklidę po visą Europą, studijuoja, stažuoja ar darbuojasi, siekdami artistinių aukštumų: Joris Sodeika (birželio 21 d.), Rokas Valuntonis (liepos 26d.), Neringa Valuntonytė (rugpjūčio 2 d.), Motiejus Bazaras (rugpjūčio 16 d.) ir Gabrielė Sutkutė (rugpjūčio 19 d.).
Savo naujas kūrybines programas Čiurlionio namų-muziejaus kiemelyje šiemet pristatys daugiamečiai ciklo dalyviai, savo kūrybinį kelią skaičiuojantys jau dešimtmečiais, tai LMTA profesoriai Halina Radvilaitė (liepos 5 d.), Jurgis Karnavičius (liepos 8 d.), Birutė Vainiūnaitė (liepos 19 d.), Aleksandra Žvirblytė (rugpjūčio 9 d.), LMTA docentas Daumantas Kirilauskas (birželio 28 d.), pianistas Andrius Vasiliauskas (liepos 29 d.) ir ciklą užbaigsiantis Sonatos ir Roko Zubovųduetas (rugpjūčio 26 d.), pristatysiantis programą „Miške su Čiurlioniu ir Dvoraku“.
Visą vasarą fortepijono muzikos vakarai Čiurlionio namuose-muziejuje kvies Druskininkų svečius ir miestiečius gyvai persikelti į didžiojo Lietuvos menininko kūrybos ir dvasios erdves, pajusti tuos jausmus ir pergyvenimus, kuriuos sukelia gyvai atliekama šiuose namuose sukurta muzika, skambanti taip, kaip ją atlikdavo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Rengėjai: VšĮ Impetus musicus M. K. Čiurlionio namai-muziejus
Partneriai: Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla
Rėmėjai: Druskininkų miesto savivaldybė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Birželio 1 d., ketvirtadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio namuose pirmąją muzikinio ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ dovaną Vilniaus miestui įteiks Lietuvos publikai puikiai pažįstamas violončelės ir fortepijono, Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo, duetas. 2021 metais dvigubą albumą „Legendos: lietuvių muzika violončelei ir fortepijonui“ įrašęs duetas šį kartą sugrįžta su nauja programa „Vilniaus tautų balsai“.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mieczysławas Weinbergas, Jurgis Juozapaitis, Faustas Latėnas, Bronius Kutavičius, Valentinas Silvestrovas – šeši muzikiniai balsai, kurių kalba bus piešiamas Vilniaus miesto paveikslas, praeities atspindys, leisiantis klausytojui pažvelgti į miesto tapatumą iki mūsų ir pajusti jo tęstinumą šiandien. Kiekviena šių kompozicijų – tai saviti tautų balsų tonai, bylojantys apie vis kitokį miesto atspalvį, atskleidžiantys jo grožį, pasakojantys užburiančias istorijas. Skirtingos apimties kūriniai violončelei ir fortepijonui kvies į netikėtą kelionę Vilniaus miesto istorijos takais.
Programa:
M. K. Čiurlionis (1875–1911) Noktiurnas fis-moll, op. 4 Nr. 1 (VL 178)* „Viešpaties Angelas“ („Angelus Domini“), op. 6 Nr. 1 (VL 184)** Preliudas h-moll, op. 11 Nr. 3 (VL 182a)* Noktiurnas cis-moll, op. 6 Nr. 2 (VL 183)*
Mieczysławas Weinbergas (1919–1996) Sonata violončelei ir fortepijonui Nr. 2, op. 63 I. Moderato II. Andante III. Allegro
Jurgis Juozapaitis (1942*) „Nostalgija“
Faustas Latėnas (1956–2020) Sonata violončelei ir fortepijonui II. Ramiai, plaukiančiai III. Gyvai IV. Andante
Bronius Kutavičius (1932–2021) „Perpetuum mobile“
Valentinas Silvestrovas (1937*) „Postludium“ Nr. 3
Glebas Pyšniakas (violončelė) Rokas Zubovas (fortepijonas)
Būdamas 14 metų violončelininkas Glebas Pyšniakas debiutavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kaip solistas su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu prof. Sauliaus Sondeckio. Šiandien legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse, tarp kurių – Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kitos.
Pianistas Rokas Zubovas klausytojams geriausiai žinomas dėl savo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos interpretacijų – pianistas yra įrašęs visus šio kompozitoriaus kūrinius fortepijonui, suvaidinęs garsųjį protėvį meniniame filme „Laiškai Sofijai“. Muzikas yra koncertavęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, daugelyje Europos šalių.
Vilniaus senamiesčio traukos centre – gyvojoje Savičiaus gatvėje – įsikūrę M. K. Čiurlionio namai tęsia tradiciją karštas vasaros dienas atvėsinti gaivia, subalansuota klasikinės muzikos garsų palete. Šiais metais septyni ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ koncertai – tai septyni muzikiniai sveikinimai Vilniaus miestui 700-ojo istorinio jubiliejaus proga. Septynias skirtingas dovanas Vilniaus miestui įgarsins ir įvairialypes koncertines programas, paliečiančias vis kitokį miesto atspalvį – lietuviškąjį, lenkiškąjį, žydiškąjį, – atliks aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjai. Vilniuje svečiuosis pianistai Nicholas Phillips (JAV) ir Alexanderis Panizza (Argentina/Kanada).
Ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ koncertai:
06.01 18:00„Vilniaus tautų balsai“: Gleb Pyšniak (violončelė), Rokas Zubovas(fortepijonas); 06.22 18:00„Lenkiški dialogai“: Kšyštof Markevič (fortepijonas); 07.07 18:00„Sakmės ir dainos“: Ona Kolobovaitė (sopranas), Justas Šervenikas(fortepijonas); 07.12 18:00„Muzikiniai impulsai“: Nicholas Phillips (fortepijonas, JAV), („Dialogai su Čiurlioniu“); 07.19 18:00„Sielos trilypumas“: Alexander Panizza (fortepijonas, Argentina/Kanada) („Dialogai su Čiurlioniu“); 07.27 18:00 „Laiškai iš praeities“: Rafailas Karpis (tenoras), Darius Mažintas (fortepijonas); 08.11 18:00„Skambantis Vilnius“: Rokas Valuntonis (fortepijonas).
Kuriame gimtadienio koncerte dalyvausite jūs? O gal visuose?
Visi ciklo „Skambantis M. K. Čiurlionio Vilnius“ koncertai – nemokami. Koncertų ciklas yra www.700vilnius.lt programos dalis.
Vilniaus senamiesčio traukos centre – gyvojoje Savičiaus gatvėje – įsikūrę M. K. Čiurlionio namai tęsia tradiciją karštas vasaros dienas atvėsinti gaivia, subalansuota klasikinės muzikos garsų palete. Šiais metais septyni ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ koncertai – tai septyni muzikiniai sveikinimai Vilniaus miestui 700-ojo istorinio jubiliejaus proga. Septynias skirtingas dovanas Vilniaus miestui įgarsins ir įvairialypes koncertines programas, paliečiančias vis kitokį miesto atspalvį – lietuviškąjį, lenkiškąjį, žydiškąjį, – atliks aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjai. Vilniuje svečiuosis pianistai Nicholas Phillips (JAV) ir Alexanderis Panizza(Argentina/Kanada).
Birželio 1 d., ketvirtadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) pirmąją muzikinio ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ dovaną Vilniaus miestui įteiks Lietuvos publikai puikiai pažįstamas violončelės ir fortepijono, Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo, duetas. 2021 metais dvigubą albumą „Legendos: lietuvių muzika violončelei ir fortepijonui“ įrašę atlikėjai šį kartą sugrįžta su nauja programa „Vilniaus tautų balsai“.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mieczysławas Weinbergas, Jurgis Juozapaitis, Faustas Latėnas, Bronius Kutavičius, Valentinas Silvestrovas – šeši muzikiniai balsai, kurių kalba bus piešiamas Vilniaus miesto paveikslas, praeities atspindys, leisiantis klausytojui pažvelgti į miesto tapatumą iki mūsų ir pajusti jo tęstinumą šiandien. Kiekviena šių kompozicijų – tai saviti tautų balsų tonai, bylojantys apie vis kitokį miesto atspalvį, atskleidžiantys jo grožį, pasakojantys užburiančias istorijas. Skirtingos apimties kūriniai violončelei ir fortepijonui kvies į netikėtą kelionę Vilniaus miesto istorijos takais.
M. K. Čiurlionio namai kviečia kartu pasveikinti Vilniaus miestą istorinio gimtadienio proga ir pasinerti į vasarą klasikinės muzikos rimtu. Susipažinkite su ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ koncertų programa:
06.01 18:00 ➤ „Vilniaus tautų balsai“: Gleb Pyšniak (violončelė), Rokas Zubovas (fortepijonas); 06.22 18:00 ➤ „Lenkiški dialogai“: Kšyštof Markevič (fortepijonas); 07.07 18:00 ➤ „Sakmės ir dainos“: Ona Kolobovaitė (sopranas), Justas Šervenikas (fortepijonas); 07.1218:00 ➤ „Muzikiniai impulsai“: Nicholas Phillips (fortepijonas, JAV), („Dialogai su Čiurlioniu“); 07.19 18:00 ➤ „Sielos trilypumas“: Alexander Panizza (fortepijonas, Argentina/Kanada), („Dialogai su Čiurlioniu“); 07.2718:00 ➤ „Laiškai iš praeities“: Rafailas Karpis (tenoras), Darius Mažintas (fortepijonas); 08.1118:00 ➤ „Skambantis Vilnius“: Rokas Valuntonis (fortepijonas).
Balandžio 25 d., antradienį, 18 val. klausytojai kviečiami į M. K. Čiurlionio namus Vilniuje valandai atsitraukti nuo skubiai tekančio gyvenimo, pamiršti kasdienio lėkimo sūkurį ir pasinerti į muzikines meditacijas, pajusti gamtos pulsą ir ramybę.
Į meditacinę kelionę „Tarp miško ir miesto“ kviečia prancūzų elektroninės ir teatro muzikos kūrėjas, aktorius, garsios electro-flamenco grupės „Von Magnet“ įkūrėjas Philas Vonas ir pianistas Rokas Zubovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai pristatantis M. K. Čiurlionio kūrybą pasaulyje.
Muzikai susipažino 2018 metais ir, siejami meilės Čiurlionio kūrybai ir idėjoms, pradėjo drauge muzikuoti. Duetas yra sukūręs koncertinę programą „Eiti ramybėn“, kurioje M. K. Čiurlionio pjesės fortepijonui liaudies dainų motyvais suskamba šiuolaikinėje Roko Zubovo interpretacijoje. Philas Vonas įvairiais elektroniniais prietaisais gyvai transformuoja fortepijono garsą ir papildo jį natūraliais gamtos bei elektroninių instrumentų garsais. Programos įrašai buvo panaudoti keliais tarptautiniais apdovanojimais įvertintos M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais sukurtos interaktyvios virtualios realybės instaliacijos „Angelų takais“ garso apipavidalinimui. Tuo pačiu pavadinimu „Eiti ramybėn“ išleista vinilinė plokštelė.
Straipsnyje „Apie muziką“ 1909 metais Čiurlionis rašė, kad lietuviškos „dainos, tai tarytum brangaus marmuro uolos ir laukia jos tik genijaus, kurs mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus“. Tuo metu kompozitorius jau buvo pritaikęs daugiau kaip dvidešimt lietuviškų liaudies dainų chorui ir maždaug tiek pat fortepijonui. Iki šiol šie maži muzikiniai stebuklai, atrakinę gelmines „mūsų dainelių“, kaip jas meiliai vadindavo Čiurlionis, galias ir grožybes, išlieka svarbia dalimi Lietuvos chorų ir pianistų repertuaruose, yra laikomi lietuviškų liaudies dienų pritaikymo akademiniam atlikimui etalonais.
Savo programoje Philas Vonas ir Rokas Zubovas tarsi kalbasi su didžiuoju kompozitoriumi, pasitelkdami improvizacinio meno subtilybes interpretuoja Čiurlionio taip mylėtas lietuviškas dainas, kuria iš jų muzikinius garsovaizdžius, kuriuose muzikos ir gamtos garsai tampa viena kontempliavimo erdve.
Koncertas M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) balandžio 25 d. 18 val. yra nemokamas. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt
Šeštadienį, kovo 11 d. 15 val. M. K. Čiurlionio namuose žodžio ir muzikos popietėje „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” [Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė] aktorė Jūratė Onaitytė skaitys ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius. Renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958) 137-ajam gimtadieniui.
1907 metų pabaigoje susitikę Vilniuje ir iš karto pajutę nepaprastą sielos bendrystę, Sofija ir Mikalojus Konstantinas du metus kartu žengė gyvenimo ir kūrybos keliu, dalindamiesi savo talentų dovanomis, turtindami vienas kitą širdies ir kūrybos vaisiais, drauge kurdami ateities Lietuvos viziją. Deja, po to ypač trumpo ir šviesaus bendrystės katarsio, Sofijai teko sunki dalia beveik pusę amžiaus gyventi taip staiga sudužusios meilės ir netekties pergyvenimais. Bet tai nepalaužė Sofijos dvasios – ji visą gyvenimą nenuilstamai dirbo įvairiausiais būdais tęsdama jų abiejų sukurtos dvasingos ir laisvos Lietuvos viziją. Todėl Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę deramai galima vadinti viena iškiliausių ir talentingiausių XX a. Lietuvos moterų, kurios talentas išsiskleidė pačiose įvairiausiose žodžio kūrybos erdvėse – poezijoje, dramaturgijoje, menotyroje, kritikoje, teatrologijoje, kalbos kultūroje ir vertimuose.
Kaip Sofija prasitarė laiške anūkei, būsimai skulptorei, šviesaus atminimo Daliai Palukaitienei, „Giria Žalioji“ užima ypatingą vietą jos ilgame kūrybos kelyje: „…Brandino mane gyvenimo skriaudos ir visuomeninis darbas – brandino ir trukdė… trukdė… juk aš taip mažai esu parašiusi – o geriausią savo dalyką parašiau 60-tus metus eidama. Taip – „Girią Žaliąją“. Parašiau Jaunatvės meilės poemą jau senatvėje. Ar dėl to taip vėlai, kad tokia nepasirengus, išsiblaškius žengiau į gyvenimą? Ar reikėjo visko patirti, sugurti ne sykį po našta, kad susikristalizuotų meilės ir paparčio Žiedo poema…“
Antrojo pasaulinio karo metais pradėta rašyti lyriškai dramatiška tautosakinė poema kilo iš visą gyvenimą puoselėto ir giliai pergyvento dvasinio-kūrybinio artimumo Mikalojui Konstantinui. „Čiurlionio kūryboje pasinėrimas pribrendo ir susikristalizavo mano sieloje ir prabilo žodžiu po keturiasdešimties metų“, prisipažino Sofija „parašiau [penkias „Girios Žaliosios“ giesmes] žaibo greitumu, per bene šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką turėdama vaizduotėje gyvų gyviausią, ryškų ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs.“
Šiandien, Ukrainai taip herojiškai ginant savo teisę būti laisvai ir švenčiant Lietuvos laisvės dieną, prisimenant aukas, sukrautas ant laisvės kovų aukuro, ypač aktualiai skamba pačiais tamsiausiais okupacijos metais 1947-1951 parašyta papildoma poemos „Giria Žalioji“ Ketvirtosios Giesmės antroji dalis, iki 1991 metų išgulėjusi slaptavietėje. Parašytoje ta pačia tautosakiškai pasakina stilistika, ši Giesmė sukrečia Sofijos įžvalga į pačius tamsiausius žmogaus prigimties užkaborius ir nenugalimos vilties šviesa.
Aktorė Jūratė Onaitytė ir pianistas Rokas Zubovas jau ne kartą drauge dalyvavo renginiuose, skirtuose Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių kūrybinio palikimo puoselėjimui. Šį kartą jie M. K. Čiurlionio namuose pristato savo naują kūrybinę kelionę į dviejų Lietuvos genijų vizijų žemę. Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose, Savičiaus gatvėje, Vilniuje kovo 11 dieną 15 valandą yra visiems atviras ir nemokamas renginys. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt
Aktorė Jūratė Onaitytė, gimusi ir augusi Vilniuje, nuo 1976 metų ištikimai dirba Kauno valstybiniame dramos teatre, ten yra sukūrusi dešimtis įsimintinų rolių. Nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje kino filmų, aktorė yra apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kristoforo premija, buvo pripažinta Įsimintiniausia Kauno menininke, laimėjo Sidabrinę gervę už antraplanį vaidmenį. Pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų garsina savo įžymiojo prosenelio kūrybą visame pasaulyje.
Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Pianistai atliko simbolinę programą, kurioje skambėjo Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, Claude’o Debussy „Lindraja“, „Baltais ir juodais“ bei du lietuvių autorių kūriniai – Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužis“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinis rudens divertismentas“.
„C.Debussy ir J.Brahmsas ugdė mus kaip duetą tuos 25 metus. Dueto krikšto kūrinys buvo C.Debussy „Antikiniai epigrafai“. Jį pagrojome 1997 metų balandį Lemonto dailės galerijoje Čikagoje. Tada abu skambinome ir solo, o pabaigoje pasirodėme dviese. Daug metų stengėmės išsisukti nuo grojimo kartu – mes susituokę jau 33 metus, bet daug kas to prašydavo ir tąkart neatsilaikėme“, – juokaudamas pasakojo R.Zubovas.
Veiklos nestokojantys sutuoktiniai – Rokas vadovauja M.K. Čiurlionio namams Vilniuje, Sonata dirba koncertmeistere Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vertėjauja, abu nuo 2004-ųjų iki 2019-ųjų rengė festivalį Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ – kasmet pristato bent kelias spalvingas koncertines programas dviese keturiomis rankomis. Jie nuolat aranžuoja įvairų repertuarą, yra garsinę nebylų kiną, groję kabaretinius kūrinius, atlieka daug lietuviškos, amerikiečių ir prancūzų autorių muzikos. Tačiau pastaraisiais metais duetas koncertuoja itin dažnai – surengia net 40–50 pasirodymų per metus, o nuo praėjusio balandžio švenčia scenose savo 25-metį.
Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Anot Roko ir Sonatos, rimtai susitelkti į muzikavimą juos paskatino karantino periodai: uždaryti namuose su dviem fortepijonais pianistai galėjo mokytis naujų kūrinių, užsiimti vien tuo, apie ką daug metų svajojo, bet negalėjo imtis dėl kitos veiklos. Būtent karantinų laikotarpiu jų repertuarą papildė monumentali J. Brahmso Sonata ir C.Debussy „Juodais ir baltais“, praėjusią savaitę pagroti ir Šiauliuose.
Tačiau svarbiausiu savo jubiliejinio sezono akcentu duetas vadina unikalią dviejų XX amžiaus pradžios marinistinių simfoninių opusų programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Joje skamba C.Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „La mer“ („Jūra“), paties autoriaus pritaikyti fortepijonui keturioms rankoms, ir M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, pritaikyta fortepijonui keturioms rankoms Jadvygos Čiurlionytės. Atliekami Zubovų dueto, jie pirmą kartą per beveik 120 metų suskambo kartu. „J. Čiurlionytės rankraštis iki 2021-ųjų pabaigos gulėjo archyvuose. Mes jį atradome ir prikėlėme, padirbėję prie jo maždaug pusmetį. Niekas kitas, be mūsų, šios aranžuotės negroja. Nuo balandžio ją atlikome jau 18 kartų – turbūt daugiau nei apskritai iki tol skambėjo „Jūra“. Visam orkestrui pagroti šį kūrinį reikėtų turbūt bent 50 kartų didesnio biudžeto“, – pasakojo Rokas.
Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Kasteel Sorghvliedt, Antverpene, Belgijoje. L. Mažuknaitės nuotr.
Prieš kelis mėnesius duetas šią marinistinę programą labai sėkmingai pristatė už Atlanto ilgiausioje iš visų savo koncertinėje kelionėje, kuri apėmė penkis JAV miestus. Surengti šias gastroles Zubovams padėjo Amerikos universitetuose dirbantys jų bičiuliai, kurių duetas įsigijo dešimtmetį gyvendamas už Atlanto. Ten jie išvyko, laimėję „Žalią kortą“.
„Ir Viskonsine, ir Siatle, ir Klivlende publika buvo apstulbusi, kai išgirdo šalia vieno svarbiausių XX a. pradžios simfoninių kūrinių C.Debussy „Jūros“ ne mažiau svarbų, bet nežinomą lietuvio opusą. Sakė niekada nemanę, kad M.K. Čiurlionis yra tokio didelio kalibro kompozitorius. Atliekamos fortepijonu keturiomis rankomis abi „Jūros“ skamba išties įspūdingai.
Išgirsti, kaip tą pačią didingą gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du itin jautrūs spalvos ir garso santykiui amžininkai, muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas, yra nepaprasta patirtis. Šia programa mes parodome tikrąjį M.K. Čiurlionio mastą, kurio neatskleidžia jo miniatiūros. Mūsų tikslas – suteikti šiam kompozitoriui deramą istorinę reikšmę, o tam būtinas kontekstas.
Marinistinę programą galima laikyti mūsų su Sonata indėliu į artėjančio M.K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus paminėjimą. Jį švęsime 2025-aisiais. Aišku, be J.Čiurlionytės įdirbio, turbūt niekada nesiryžtume pritaikyti didžiausio simfoninio M.K. Čiurlionio kūrinio fortepijonui“, – kalbėjo lietuvių klasiko vaikaitis R. Zubovas.
Ištikimybė M.K. Čiurlioniui
Dar kitaip atiduoti duoklę savo proseneliui M.K. Čiurlioniui Roką paskatino kolega pianistas Justas Šervenikas. Bičiuliai sumanė M.K. Čiurlionio namuose renginių ciklą „Dialogai su Čiurlioniu“, kuriame klasiko kūrinius atlieka užsienio muzikai. Vien parėjusiais metais cikle pasirodė keliolika svečių, tarp jų – tarptautinio lygio pianistai. Olandė prieš koncertus Lietuvoje grojo M.K. Čiurlionį Amsterdame, lenkų pianistas pristatė M.K. Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programą Vokietijoje. Šiemet vėl laukiama būrio atlikėjų iš užsienio – iš Amerikos, Kanados, Danijos ir kitų šalių. M.K. Čiurlionį skambins lenkų ir italų fortepijoniniai duetai.
Dėl M.K. Čiurlionio namų R. Zubovas paliko darbą Kauno muzikos akademijoje. „Taip jau yra, kad jau 30 metų vis Čiurlionį pasirenku“, – atviravo pianistas. Jis prisideda ir prie kapitalinio visų M.K. Čiurlionio kūrinių rinkinio su išsamiais mokslininkų komentarais leidybos. Šis rinkinys atskleis visą kompozitoriaus paveldo redagavimo ir interpretavimo istoriją. Lietuvoje dar nė vieno kompozitoriaus palikimas nebuvo išleistas tokiu formatu.
Naujasis leidinys ypatingas ir tuo, kad jį rengia tarptautinis muzikologų ir menotyrininkų kolektyvas – tai nauja čiurlionistikoje. „M.K. Čiurlionio kūriniams ypač svarbios istorinės ir kritinės įžvalgos, nes didelė dalis jo palikimo – eskizų pavidalo“, – pabrėžė R. Zubovas. Pirmieji rinkinio tomai pasirodys minint kompozitoriaus gimimo 150-ąsias metines.
Laukia Pietų Korėja
Zubovų duetas vadina M.K. Čiurlionį vienu kertinių savo repertuaro kompozitorių. Jo „Miške“ keturioms rankoms įkvėpė sutuoktinius tęsti dueto karjerą ir puoselėti M.K. Čiurlionio palikimą. Anot Roko, šis kūrinys tarsi pakylėjo dueto muzikavimą į aukštesnį lygį.
Daug metų Zubovai grojo vienu fortepijonu, nes turėjo vieną instrumentą namuose. Be to, Lietuvoje yra tik kelios salės, turinčios du gerus fortepijonus. Bet jau kelerius metus pianistai ir namuose gali groti dviem instrumentais, dažniau renkasi šį formatą pasirodymams koncertuose. Jų 25-mečio koncertuose Vilniuje ir Šiauliuose du fortepijonai skambėjo tarsi simfoninis orkestras. Tačiau po rytdienos rečitalio Klaipėdos koncertų salėje duetas vėl persės prie vieno instrumento – gros M.K. Čiurlionio ir C.Debussy „Jūras“ trijuose koncertuose Pietų Korėjoje.
Surado savo nišą
Sonata ir Rokas kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Abu pianistai studijavo muziką ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) bei JAV (De Paulo universitete Čikagoje). Laimėję žalią kortą, jie dešimt metų gyveno JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių, yra dažni tarptautinių festivalių dalyviai, pasirodė su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais bei chorais.
Nuo 2004 m. S. ir R. Zubovai yra muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Jie atliko šiame festivalyje daug specialiai jiems parašytų kūrinių, kai dar egzistavęs Kultūros fondas skatino individualius užsakymus. Duetas išskirtinai rūpinasi R. Zubovo prosenelio M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimu ir propagavimu. Kitos ryškios jo repertuaro gijos – prancūzų ir šiuolaikinė amerikiečių muzika.
