Dviguba vinilo plokštele „Legendos“ žinomi muzikantai – violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Rokas Zubovas įamžino pastaraisiais metais anapilin iškeliavusių, ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje palikusių kompozitorių Vidmanto Bartulio, Vytauto Barkausko, Fausto Latėno ir Anatolijaus Šenderovo atminimą. Taip pat įrašė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių. Praėjusių metų pabaigoje įrašytos plokštelės ir kūrinių programos pristatymas Kintų Didžiojoje bažnyčioje – jau rugpjūčio 10-ąją.
„Albumą padiktavo pats gyvenimas. Dar neseniai galėjome šių autorių paklausti, kaip interpretuoti kūrinį, pasikalbėti, kas iššaukė vieną ar kitą meninį sprendimą, o dabar, ką jie sukūrė, tapo neginčijama, neliečiama ir stabilu kaip marmuro uola. Supratome, kad metas jų muzikinę tradiciją tęsti, garsinti, palaikyti. Taip programa sudėta iš autorių, kurie pastaraisiais metais mus paliko“, – „Legendų“ idėją aiškina R. Zubovas.
Plokštelėje įrašyta šviesaus atminimo A. Šenderovo „Sulamitos giesmės“, V. Bartulio „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius…“, F. Latėno Sonata violončelei ir fortepijonui ir V. Barkausko „Suite de Concert“, op. 98. Greta atlikėjų autoritetais, vyresniais bičiuliais buvusių keturių kompozitorių darbų yra ir šeši M. K. Čiurlionio kūriniai. „Jis – kaip mūsų kultūros pagrindas“, – sako pianistas R. Zubovas, bene labiausiai išgarsėjęs M. K. Čiurlionio interpretacijomis, įrašęs visus kompozitoriaus fortepijoninius kūrinius.
„Man atrodo, viską pavyko sudėti į gražią visumą. Iš Čiurlionio kūrybos ketinome rinktis tris preliudus, bet radome labai gražių šio kompozitoriaus darbų versijų, kurias parengė violončelininkas Juozas Čelkauskas, tad puikiai ir trukme, ir skambesiu įsikomponavo net šeši klasiko kūriniai“, – pasakoja vienas ryškiausių Lietuvos violončelininkų G. Pyšniakas.
Lietuvos muzikos istorijai svarbią plokštelę muzikantai Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje įrašinėjo su garso režisieriumi Arūnu Zujumi ir jo „MAMAstudios“. „Intensyviai dirbome keturias dienas. Buvo svarbu ne tik techniškai švariai viską atlikti. Ta muzika – jautri ir labai artima, norėjosi ją išjausti, save joje atrasti, išgyventi, kad klausytojas taip pat patirtų tą emociją. Įrašuose sunkiau perteikti energetiką nei koncerte, reikia labiau pasistengti, kad muzika paveiktų klausytoją. Esu kritiškas sau, bet šįsyk džiaugiuosi rezultatu, nes pavyko pasiekti norimą garsą, skambesį ir emociją“, – sako violončelininkas. Kad ši programa įtinka ne tik savai publikai, atlikėjai įsitikino pagroję ją Londone: „Ten publika buvo nustebinta muzikos, kurios nebuvo girdėjusi, paveikumo ir spalvos“.
Vinilo ir kartu išleistos kompaktinės plokštelės viršelio dizainą kūrė Dovydas Čiuplys, jam panaudotos Ugnės Žilinskės ir Kęstučio Pleitos nuotraukos.
Vos prieš porą metų drauge groti pabandę muzikantai išsyk pajuto bendrystę: „Esame skirtingų kartų, skirtingai užaugę. Aš – sovietiniais laikais, Glebas – laisvos Lietuvos jaunimo atstovas. Mus jungia tai, kad abu pakankamai daug laiko gyvenome ne Lietuvoje. Aš – dešimtmetį Amerikoje, jis tiek pat laiko – Austrijoje, kur studijavo. Matyt, abu esame giliai pajutę, ką reiškia Tėvynė, gimtinė. Ir tas pajautimas, kas yra tavo sielos branduolys – apaugęs pasaulio patirtimis, kuriomis svetur neišvengiamai susižavi, užsikreti. Kai pradėjome interpretuoti lietuviškus kūrinius, neturėjome pojūčio, kad tik Lietuvoje žmonės juos gali suprasti. Mes juos grojome kaip pasaulinę muziką, kuri yra gera bet kokiame kontekste. Bet tuo pačiu abu nepaprastai branginame jos lietuviškumą“, – R. Zubovas įvardija dueto bendrystę.
Groti dviese jiems lengva, nes vienas kitam duoda sceninę laisvę. „Užtat nebūna dviejų identiškų, suredaguotų, kaip akmenyje iškaltų, koncertų“, – sako pianistas.
Plokštelę „Legendos“, o tuo pačiu – Lietuvos muzikos epochą liudijusių kompozitorių kūrybą G. Pyšniakas ir R. Zubovas pristato ne tik įvairiuose šalies miestuose, bet ir užsienyje. Kintų muzikos festivalio publika koncertą išgirs viena pirmųjų. Visa festivalio programa: Kintaiarts.lt
Šį penktadienį M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) vyks baigiamasis, visą vasarą sėkmingai vykusios muzikinės „Skambančio Čiurlionio Vilniaus“ odisėjos, skirtos pažymėti istorinį Vilniaus miesto jubiliejų, koncertas.
Ciklą „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ užbaigs ir paskutinę, septintąją, muzikinę dovaną Vilniaus miestui 700-ojo gimtadienio proga įteiks puikiai kritikų vertinamas, šiuo metu Londone gyvenantis pianistas Rokas Valuntonis.
Rugpjūčio 11 d., penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio namuose atlikėjo rečitalio metu skambės prancūzų, lenkų ir lietuvių kompozitorių kūriniai, pasižymintys šventinei nuotaikai būdingu melodingumu, grakštumu ir lanksčiomis šokio ritmikomis, leisiančiomis gimtadienio šventę užbaigti linksmu tonu.
Programa:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Sonata F-dur
François Couperin (1668–1733) Iš siuitų klavesinui: „Les Ombres Errantes“ „Tricoteuses“ „Le Bandoline“ „Le Tic-toc-Choc ou les Maillotins“
Claude Debussy (1862–1918) „Bergamaskiška siuita“ (Suite bergamasque, 1890)
Fryderyk Chopin (1810–1849) „Andante spianato ir didysis polonezas“, op. 22
Pianistas Rokas Valuntonis, 2011 metais laimėjęs II premiją tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje, pradėjo aktyviai koncertuoti didžiausiuose Europos miestuose, Jungtinėje Karalystėje, Azijos šalyse, taip pat ir žinomose Lietuvos salėse. Nuo 2017 metų bendradarbiauja su „City Music Foundation“ agentūra.
Pianistas dažnai kviečiamas į tarptautinius festivalius, kuriuose skambina solo rečitalius bei bendradarbiauja su orkestrais ir kameriniais ansambliais, tarp kurių Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis, Malagos simfoninis, Aacheno kamerinis, Lietuvos kamerinis, Šv. Kristoforo kamerinis, Lundo simfoninis ir kiti. 2019 metais kartu su styginių kvartetu „Mettis“ atliko koncertinį turą Kinijoje.
Vilniaus senamiesčio traukos centre – gyvojoje Savičiaus gatvėje – įsikūrę M. K. Čiurlionio namai tęsia tradiciją karštas vasaros dienas atvėsinti gaivia, subalansuota klasikinės muzikos garsų palete. Šiais metais septyni ciklo „Skambantis Čiurlionio Vilnius“ koncertai – tai septyni muzikiniai sveikinimai Vilniaus miestui 700-ojo istorinio jubiliejaus proga. Septynias skirtingas dovanas Vilniaus miestui įgarsins ir įvairialypes koncertines programas, paliečiančias vis kitokį miesto atspalvį – lietuviškąjį, lenkiškąjį, žydiškąjį, – atliks aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjai.
2023 m. rugsėjo 20 d., trečiadienį, 19 val.Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje M. K. Čiurlionio gimtadieniui skirtą dviejų dalių solo rečitalį atliks pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas Dmitrijus Levkovičius.
Kanadoje gyvenantis ukrainiečių kilmės menininkas D. Levkovičius turi net du pašaukimus – pianisto ir kompozitoriaus. Fortepijono meno jis mokėsi pas legendinį armėnų pianistą Sergejų Babajaną, o kompozicijos – Curtis muzikos institute Filadelfijoje.
2023 m. balandžio 1 d. turėjome progą išgirsti D. Levkovičiaus „Fantaziją“ – Filharmonijoje šį kūrinį atliko jo žmona pianistė Agnė Radzevičiūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas.
D. Levkovičius yra koncertavęs tokiose pasaulio koncertų salėse kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus Eliziejaus laukų teatras, Berlyno filharmonija, Frankfurto Senoji opera, Pekino nacionalinis menų centras, Gulbekiano fondo salė Lisabonoje.
Pianistas yra daugybės tarptautinių konkursų Vokietijoje, Kinijoje, Portugalijoje, Italijoje, JAV laureatas, pelnė publikos ir specialiuosius prizus, tarp kitų – už geriausią Fryderyko Chopino kūrinių atlikimą.
Šiame koncerte greta Čiurlionio muzikos D. Levkovičius atliks visas keturias Chopino balades ir Mozarto Sonatą Nr. 10 C-dur, KV 330.
Programa:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) Preliudas d-moll, VL 256 Tema ir šešios variacijos „Sefaa esec“, VL 258 „Lakštingala“, VL 268 Preliudas b-moll, VL 252 Preliudas D-dur, VL 272 Fuga, VL 337 Preliudas g-moll, VL 311 Preliudas „Prisiminimas“, VL 299
Fryderyk Chopin (1810–1849) Baladė Nr. 1 g-moll, op. 23 Baladė Nr. 2 F-dur, op. 38 Baladė Nr. 3 As-dur, op. 47 Baladė Nr. 4 f-moll, op. 52
Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Sonata Nr. 10 C-dur, KV 330
Koncertas „M. K. Čiurlionio gimtadieniui“ – tai ketvirtasis M. K. Čiurlionio namų vykdomo muzikinio projekto „Dialogai su Čiurlioniu“ rečitalis. 2020 m. pradėta kurti tradicija – paminėti unikalaus Lietuvos dailininko, kompozitoriaus gimimo dieną klausantis įžymių Lietuvos ir užsienio pianistų – sėkmingai pasiekia ne tik vietinių klausytojų širdis, bet ir didžiąsias užsienio scenas, kuriose projekto dalyviai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, ir toliau su malonumu atlieka jo kūrinius, taip garsindami mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, Čiurlionį. Projekte jau dalyvavo ir Čiurlionio kūrinius interpretavo pianizmo žvaigždės Aleksėjus Volodinas (2022 m.), Hovardas Gimse(2021 m.) ir Peteris Laulas (2020 m.). Šių metų koncertas, kaip ir ankstesni, rengiamas kartu su VšĮ „Tytuvėnų festivalis“ir Lietuvos nacionaline filharmonija.
Kviečiame kartu švęsti 148-ąjį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį!
Kas nutinka, jeigu Argentinos šaknis turintis pianistas, gyvenantis Toronte, apsiima groti Čiurlioniui skirtą programą? Į šį klausimą atsakys šią savaitę Vilniuje ir Druskininkuose viešėsiantis pianistas, Kanados ir Argentinos atstovas, Alexanderis Panizza, kuriuo žavisi tiek kritikai, tiek visuomenė. Pianisto meistriškumas ir galingas skambesys puikiai atsiskleidžia fortepijoninių koncertų repertuare.
Atsakymo užuomina: jis renkasi tris Čiurlionį jaudinusius elementus: gamtą, liaudies dainas ir šokius bei religinį paslaptingumą, „ištempia“ juos tarp Lietuvos, Argentinos ir Kanados, tada ruošiasi ir laukia… Laukiame ir mes!
Programa „Sielos trilypumas“ / “Triangularity of the Soul”: Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875–1911) „Bėkit, bareliai“, VL 279 „Močiute, noriu miego“, VL 281
Kevin HE (*1991) “Call of the Paper Kite” (2014, Kanada)
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS Druskininkų preliudas, VL 186
John BURGE (*1961) “Everything Waits for the Lilacs” (1997, Kanada)
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS Trys maži peizažai „Marės“, VL 317
Daniel MEHDIZADEH (*1987) “Hallucinations” (2014/2021, Kanada)
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS „Viešpaties Angelas“ (Angelus Domini), VL 184
Constantine CARAVASSILIS (*1979) “To a Galliform Marionette” (Kanada)
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS Valsas-dedikacija b-moll, VL 144
Ronald ROYER (*1959) “Bartok Meets the Blues” (2021, Kanada)
Alberto GINASTERA (1916–1983) “Suite de Danzas Criollas” (Argentina)
Pianistas muzikinį išsilavinimą įgijo Toronte, Buenos Airėse, Ženevoje, Paryžiuje, Barselonoje ir Londone, kur baigė Karališkojo muzikos koledžo aspirantūrą. Pianisto meistriškumas ir galingas skambesys puikiai atsiskleidžia fortepijoninių koncertų repertuare, kuriame minėtini Brahmso, Rachmaninovo, Čaikovskio, Chopino, Beethoveno ir Schumanno opusai. Jo diskografijoje – 32 Beethoveno fortepijoninės sonatos, visi Alberto Ginasteros fortepijoniniai opusai bei Carloso Guastavino, Muzzio Clementi ir Davido Winklerio kūriniai (Naxos, American Composers Series).
Kaip solistas su orkestrais, rečitalistas bei kamerinių ansamblių dalyvis Alexanderis koncertavo „Barbican Hall“ Londone, „Herkulessaal“ Miunchene, „Teatro Colón“ Buenos Airėse, „Richelieu Amphiteatre“ Paryžiuje, „Pallas Theatre“ Atėnuose, „Guangxi“ koncertų salėje Naninge (Kinija), Nacionaliniame Panamos miesto teatre, „Teatro Solís“ Montevidėjuje, Princo Mahidolo salėje Bankoke ir kitose prestižinėse salėse daugiau nei dvidešimt penkiose pasaulio šalyse. Skirdamas ypatingą dėmesį fortepijoniniam bendradarbiavimui, Alexanderis nuolat koncertuoja kamerinės muzikos cikluose. Jis pasirodė Susterbergo (Olandija) ir Long Island Mozarto festivaliuose (JAV), yra vienas iš Septynių ežerų festivalio (Patagonija) ir Vankuverio salos muzikos akademijos žymių dėstytojų.
Alexanderis Panizza yra atsidavęs pedagogas ir konkursų žiuri narys. Jis dalyvauja žiuri komisijose Kanadoje, Čilėje ir Argentinoje, tarp kurių CCC Toronto tarptautinis muzikos festivalis. Alexanderis yra Buenos Airių katalikiškojo universiteto dėstytojas, turi fortepijono studiją Toronte, veda meistriškumo kursus Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos ir Azijos aukštosiose mokyklose. Nuo 2020 m. pianistas yra Skarboro filharmonijos orkestro (Kanada) reziduojantis solistas. 2021 m. jis surengė tarptautinio fortepijono ciklo Bogotos teatre „Teatro Mayor“ (Kolumbija) pradžios koncertą. Pandemijos metu Alexanderis pasuko į skaitmeninę sritį, kurdamas videodarbus, kuriuose muzika derinama su vizualiaisiais menais, literatūra ir kinu.
Rengėjai: VšĮ Impetus musicus (Nepaklusnieji) M. K. Čiurlionio namai-muziejus
Partneriai: Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla
Draugas: M. K. Čiurlionio namai
Rėmėjai: Druskininkų miesto savivaldybė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
„Fortepijoninės muzikos festivalis Druskininkuose tęsiasi ir tikrai vyks. Visi mylintys Čiurlionį galės prisidėti ne tik prie festivalio ilgaamžiškumo, bet ir prie Čiurlionio gimimo 150-ųjų metinių įprasminimo“, – atsigavęs nuo šoko, pranešė festivalio Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose–muziejuje rengėjas pianistas Rokas Zubovas.
Genialiojo klasiko vaikaitį buvo sukrėtusi žinia, kad paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pradėtą ir beveik 60 metų puoselėtą Druskininkų tradiciją burti fortepijono muzikos mėgėjus M. K. Čiurlionio namų–muziejaus kiemelyje Lietuvos kultūros taryba pasmerkė myriop, neskyrusi finansavimo. Ekspertai aukščiausiais balais įvertino šio projekto „idėjos aktualumą ir pagrįstumą“, bet suabejojo „veiklų rezultatais ir svarba kultūros ir meno srities raidai“, prastai įvertino jo viešinimo pastangas.
„Ciklas vis gerėja, skirtingų kartų, jaunimo įtraukimas, kitos veiklos platėja ir stiprėja, kiekviename koncerte pilnas sodas klausytojų, regis, suteikia vis daugiau prasmės ir kokybės šiam ciklui, o balai staiga krenta žemyn. Ir niekaip negaliu suprasti, kokia kultūros politikos gairė nurodo, kad unikalią, nepakartojamą, paties Čiurlionio sukurtą muzikavimo tradiciją, nuosekliai puoselėtą daugiau negu pusę amžiaus, reikia nužudyti likus vos 2 metams iki kompozitoriaus 150-ųjų metinių?“ – stebėjosi R. Zubovas. Iš nevilties jis net pasišovė ieškoti ciklo perėmėjo, mat gal kažkam asmeniškai neįtinkąs.
Magiška koncertų aura
Muzikavimo Čiurlionių name Duskininkuose tradicijai – maždaug 120 metų. M. K. Čiurlionis, vasaroms grįždavęs namo iš Varšuvos, vakarais sėsdavo prie pianino, o už atviro lango sode jo grojimo klausydavosi susirinkę šeimynykščiai, draugai ir kaimynai. Apie šiuos vakarus savo prisiminimuose taip rašo jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“.
M. K. Čiurlionio sukurta tradicija buvo atgaivinta ir pradėta tęsti 1965 metais, praėjus vos porai metų nuo memorialinių namų Druskininkuose įkūrimo. Ciklą pamėgo ir pianistai, ir publika. Kai po 40-osios vasaros Nacionalinė filharmonija panoro jį nutraukti, tradicija buvo išsaugota tik grojančiųjų pasiaukojimo dėka: pianistai Druskininkuose grodavo beveik nemokamai. Vėliau situacija pagerėjo. Ciklą perėmęs ir jau 18 metų globojantis pianistas R. Zubovas išbandė įvairius koncertų formatus, siekdamas pritraukti kuo daugiau atlikėjų ir praplėsti klausytojų auditoriją. Tačiau jis įsitikino, kad originalus fortepijono muzikos koncerto formatas, kai grojama pro pravirą langą klausytojams sode, pasiteisino labiausiai.
„Taip muzika tampa pagrindiniu koncerto veikėju, įsipina į gamtos garsus – paukščių čiulbėjimą, vėjo dvelksmą, užpildo autentišką sodo erdvę, priartina klausytojus prie čiurlioniškosios tradicijos. Šimtametė laiko siena, mus skirianti nuo Čiurlionio laikų, tarsi išnyksta ir atsiranda magiškas ryšys su anuo laiku, senąja Čiurlionio dvasia“, – tvirtino ciklo rengėjas.
Tradicijas gelbės fondas
Ekspertų verdiktas unikaliam Druskininkų fortepijono vasaros festivaliui sulaukė skambaus atgarsio visuomenėje, o R. Zubovas – didelio kultūros bendruomenės palaikymo, cikle koncertuojantys pianistai siūlėsi groti nemokamai.
Įkvėptas tokios reakcijos, Rokas įsteigė Labdaros ir paramos fondą „Žvaigždžių Sonata“, kuris gali išgelbėti Druskininkų fortepijono muzikos festivalį ir, anot pianisto, „tapti žmonių valios balsu sprendžiant visus Čiurlionio klausimus“. Norintys paremti M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėjimui ir sklaidai skirtas iniciatyvas kviečiami pervesti aukas:
Gavėjas: Žvaigždžių sonata, labdaros ir paramos fondas Banko sąskaita: LT567300010179336916. Mokėjimo paskirtis: Parama
Muzikuoja visos kartos
Šiemetė „58-oji Fortepijoninės muzikos vasara M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose“ prasidėjo birželio 3-ąją gabiausių Lietuvos muzikos gimnazijų auklėtinių pasirodymais, nes būtent jie ateityje skleis Čiurlionio kūrybos šviesą kitoms kartoms. Jaunimas ne tik grojo, bet ir keliavo po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažino su menininką įkvėpusia aplinka.
Artėjant kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms, ciklo vakaruose vis dažniau koncertuoja ir užsienio atlikėjai. Įkvėpti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus magiškos auros, jie ne tik pateikia įdomių kompozitoriaus kūrybos įžvalgų, bet ir įtraukia jo kūrinius į savo koncertų programas kitose pasaulio šalyse. Liepos 15 dienąpianistas iš JAV Nicholas Phillipsas savo programoje Druskininkuose derins M. K. Čiurlionio ir jo amžininko Ch. T. Griffeso kūrinius, priešpastatydamas juos Niujorke gyvenančios lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės ir jos bendraamžės amerikiečių kompozitorės S. K. Snider kūriniams. Liepos 22-ąją Kanadoje gyvenantis argentiniečių kilmės pianistas Alexanderis Panizza pristatys programą „Sielos trilypumas“, kurioje persipins M. K. Čiurlionio, kanadiečių ir argentiniečių kompozitorių opusai.
„Užsieniečiai, pirmą kartą susitikę su Čiurlionio kūryba, iš karto pamato jos unikalumą, jėgą, didybę ir svarbą visai žmonijai, noriai tampa jo žinios nešėjais pasauliui. Lietuvos žmonės ir ypač kūrėjai aiškia suvokia, kad mūsų lietuviškoji kultūra ir tapatybė be Čiurlionio indėlio būtų nepamatuojamai menkesnė. Tačiau dar nė viena Lietuvos vyriausybė nėra suvokusi, koks nepaprastai svarbus yra Čiurlionio vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir kiek daug jis duoda (ar galėtų duoti) Lietuvoje siekiant tos miražinės „gerovės valstybės“, – apgailestavo R. Zubovas.
„Mielieji, prabėgo jau dvi savaitės nuo to, kai LKT nutarė pasmerkti myriop Čiurlionio sutvertą ir beveik 60 metų puoselėjamą koncertavimo tradiciją Druskininkuose. Tradicija tikrai gyvuos – Jūsų visų palaikymas mane iš tiesų labai sujaudino, įkvėpė pasitikėjimo ir vilties: cikle koncertuojantys pianistai siūlėsi groti nemokamai, seimo narys, kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas klausimą dėl Druskininkų fortepijono vasaros kėlė Seime (nepaprastai svarbu, kad klausimas netiltų pačiuose aukščiausiuose forumuose), radijo žurnalistai kvietė mane aptarti padėtį, rašė apie tai ir žiniasklaida.
Šios dvi savaitės dar kartą labai skaudžiai davė pajusti labai seniai egzistuojantį paradoksą: užsieniečiai, pirmą kartą susitikę su Čiurlionio kūryba, iš karto pamato jos unikalumą, jėgą, didybę, svarbą visai žmonijai, noriai tampa jo žinios nešėjais pasauliui; Lietuvos žmonės ir ypač kūrėjai aiškia suvokia, kad mūsų lietuviškoji kultūra ir tapatybė be Čiurlionio indėlio būtų nepamatuojamai menkesnė. Tačiau dar nei viena Lietuvos vyriausybė nėra suvokusi, koks nepaprastai svarbus yra Čiurlionio vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir kiek daug jis duoda (ar galėtų duoti) Lietuvoje siekiant tos miražinės „gerovės valstybės“.
Palaikomas Jūsų minčių, per tas pačias dvi savaites įsteigiau fondą „Žvaigždžių sonata“ (šiomis dienomis jau atsiras fondo banko sąskaita, apie tai pranešiu po Valstybės dienos šventinio savaitgalio), kuris išgelbėtų Druskininkų fortepijono muzikos festivalį ir galėtų būti svarbiu pagalbiniu instrumentu deramai pasirengiant 150-osioms Čiurlionio metinėms, o taip pat telktų visų pastangas ir taptų žmonių valios balsu sprendžiant Čiurlionio klausimus.
Liepos 4 d. Druskininkuose tame pačiame Čiurlionių namų obelų sode, kuriame vyksta vasaros koncertai, skambino profesorius Vytautas Landsbergis, pristatinėjome jo pastarąją čiurlionianos knygą „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“. Susirinko labai gražus pulkelis Čiurlionio mylėtojų. Profesoriaus komentarai apie visų laikų valdžių neįgalumą Čiurlionio asmenybės ir kūrybos įprasminimo klausimu dar kartą vertė įsitikinti: tik drauge sutelkę jėgas galime pakelti Čiurlionio klausimą į deramą lygį. Ačiū Jums visiems.“ – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje mintimis dalijasi Rokas Zubovas.
Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai šie žodžiai tik ir lieka žodžiais, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi.
M. K. Čiurlionis – su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje. Viena šių tradicijų – muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara“. Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, skamba fortepijono garsai. Tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija – sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.
Visgi, panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada pateikiama nėra. Tai jau antras kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 metais kilo skandalas, kuomet Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė. Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?
Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.
Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo identitetą. Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas, Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau? Kur link judame? Būtina šią destrukcinę politiką užbaigti tuojau pat.
Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą, prašydamas ir net reikalaudamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti. Kultūros taryba, kaip visuomet pateikia tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas – laikomas po devyniais užraktais.
Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ festivalio tradicija paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek virš 50 proc. galimo balo. Tradicija, kuri ir suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.
Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas – festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos. Todėl reikalauju Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiemet „ekspertams“ pasirodė, kad festivalis tapo nebevertas finansavimo.
Susirinkusius pasveikino Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas-valdybos pirmininkas Marius Pečiulis. Jis ženklo sukūrimą pavadino galimybe dar giliau susipažinti su didžia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybe. LMA vadovas minėjo, kad M. K. Čiurlionio kelias leidžia kūrybos palikimą ir gyvenimo atminimą pristatyti vėl iš naujo, o jo ženklas – vizualinė dalis – leidžia tvariai kurti projekto tapatybę. M. Pečiulis pabrėžė, kad suteikta galimybė konkurse dalyvauti visiems norintiems leis pamatyti išties didelę įvairovę M. K. Čiurlionio kelio ženklo sprendimų ir paskatino nedvejoti prisidėti prie konkurso.
Po sveikinimo žodžio sekė menotyrininkės ir kuratorės, kūrybinės studijos „Druskos studija“ įkūrėjos Aušros Česnulevičienės pranešimas apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Menotyrininkė pabrėžė, kad M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulis itin specifinis – balansuojantis ties XIX a. emocinio meninio simbolizmo ir XX a. pr. atsirandančio dailės avangardo riba. Buvo pabrėžta, kad svarbus įsijautimas į menininko kūrybą ją analizuojant, nes M. K. Čiurlionis beveik nepaliko jokių aiškinimų apie pačius paveikslus ir juos įkvėpusius motyvus.Tačiau nagrinėdama M. K. Čiurlionio gyvenimo kontekstą, A. Česnulevičienė akcentuoja kūrybos ir motyvų kismą, paveikslų gamtos gyvumą – animizavimą, saulės, vandens, medžio motyvų svarbą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejininkė ir LMA komunikacijos specialistė Greta Katkevičienė pristatė nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią – nuo jo ištakų 2019 metais, kuomet projektas startavo, iki dabar – besivystančio į tarptautinį kelią. Buvo aptarta kiekviena projekte dalyvaujanti savivaldybė – Varėna, Druskininkai, Plungė, Rietavas, Vilnius, Palanga, Kaunas – bei jų svarba M. K. Čiurlionio gyvenime. Pristačius partnerius ir kasmet vykstančius renginius – gegužę – kultūros topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programą ir rugsėjį švenčiamą M. K. Čiurlionio gimtadienį (rugsėjo 22 d.) buvo aptartas ženklo reikalingumas, siekiant M. K. Čiurlionio kelią padaryti kuo atpažįstamesniu kultūros paveldo ir turizmo maršrutu.
Galiausiai Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas pristatė M. K. Čiurlionio kelio ženklo sukūrimo konkurso sąlygas ir kūrybinę užduotį. Jis pabrėžė, kad menininkų, dizainerių laukia nelengvas iššūkis – visą tarpdisciplininę M. K. Čiurlionio patirtį ir vietovių, menančių jo asmenybę ir kūrybą, visumą sujungti į vieną grafinį simbolį. Menininkų darbų – ženklo ir ženklo sistemos pasiūlymų – laukiama iki š.m. rugpjūčio 1 d. Juos prašoma siųsti adresu info@ciurlioniokelias.lt. Konkurse numatytos 3 premijos: 1 vietos laimėtojas gaus 4000 Eur premiją, 2 vietos laimėtojas – 2000 Eur, publikos numylėtinis – 1000 Eur. Pirmosios vietos laimėtojas bus išrinktas ir apie tai informuotas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Iki 2023 m. spalio 31 d. jis turės pateikti išbaigtą ženklą ir priede nr. 1 išvardytas priemones. Laimėtojus rinks 5 asmenų komisija, kuri susidės iš 1 LDA atstovo ir 4 atstovų, kuriuos išrinks LMA ir 11 M. K. Čiurlionio kelio partnerių.
Renginio dalyviai po oficialiosios dalies buvo pakviesti pasivaikščioti M. K. Čiurlionio galerijoje ir pasisemti įkvėpimo.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio ženklo sukūrimo konkurso pristatymo renginio įrašas:
Konkurso renginius finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konkurso renginių rėmėjas – skaitmeninės rinkodaros įmonė „Whatabout“. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Čiurlionio kelio koordinatorius 2023 metais – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Čiurlionio kelią įgyvendina partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos galerija Kaune, M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose); Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Nacionalinė dailės galerija ir Palangos gintaro muziejus); Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas; M. K. Čiurlionio namai (Vilniaus miesto savivaldybė); Druskininkų miesto muziejus (Druskininkų savivaldybė); Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavo savivaldybė); Žemaičių dailės muziejus (Plungės rajono savivaldybė); Palangos kurorto muziejus (Palangos miesto savivaldybė); Varėnos kultūros centras (Varėnos rajono savivaldybė); Senosios Varėnos Šv. Mykolo arkangelo parapija; Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose.
Čiurlionio kelio projekto veiklas 2022-2024 metais finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Misterija „Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – tai mistinis dialogas tarp dviejų ryškių asmenybių: norvegų dramaturgo Henriko Ibseno sukurto Pero Giunto ir lietuvių tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.
Muzikų ansamblis „Nepaklusnieji“, susibūręs šiam pastatymui, iš Norvegijos, Lietuvos, Estijos ir JAV gyvai atliks Edvardo Griego muziką iš spektaklio „Peras Giuntas“, Čiurlionio muzikinių kūrinių ištraukas ir Mihkel Kerem (Estija) šiam pastatymui parašytą kūrinį “Journey of the Soul“ („Sielos kelionė“).
Misterijoje skambės ištraukos iš dramos „Peras Giuntas“, Čiurlionio laiškų, dienoraščių ir straipsnių fragmentų, kuriuos skaitys aktorius Aleksas Kazanavičius.
„Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – dviejų kultūrų, dviejų muzikinių stilių ir personažų susitikimas – amžinųjų vertybinių vardiklių paieškoje.
Kūrybinė komanda:
Idėjos ir scenarijaus autorius: Rokas Zubovas Kompozitorius: Mihkel Kerem Dirigentas: Vegard Nielsen Režisierė: Livija Krivickaitė Kostiumų dailininkė: Renata Valčik Vaizdo projekcijų autorė: Akvilė Anglickaitė Šviesų dailininkas: Valdas Latonas Garso režisierius: Giedrius Kriūnas
Atilikėjai: Aktorius Aleksas Kazanavičius Mihkel Kerem (Estija), smuikas Sivert Holmen (Norvegija), Hardanger Fiddle Ingrid Lingaas (Norvegija), langeleik Ingrid Standal (Norvegija), melodeonas Vytautas Oškinis, fleita Žilvinas Brazauskas, klarnetas Monika Kiknadzė, altas Natania Hoffman (JAV), violončelė Sonata Zubovienė, fortepijonas Rokas Zubovas, fortepijonas
Rengėjas: M. K. Čiurlionio namai
Partneriai: SOFIJOS festivalis Vilniaus rotušė TAŠKO teatras Impetus musicus (Nepaklusnieji)
Kiekvienas, apsilankęs M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose pastebi didžiajame namelio kambaryje prie sienos prisegtą lapelį, kuriame surašyta, kuris iš Mikalojaus Konstantino brolių ir seserų kurią valandą skambindavo pianinu. Nuo ankstyvo ryto per visa dieną namuose nuolat skambėdavo muzika, o vakaro valandos būdavo skirtos vyriausiajam broliui, kompozitoriui. Mikalojui Konstantinui pradėjus improvizuoti, sode prie namų susirinkdavo darbus užbaigę šeiminykšiai, šeimos draugai ir kaimynai. Šiuos vakarus labai vaizdingai savo prisiminimuose įamžino jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu”.
Ši, kompozitoriaus sukurta, tradicija buvo atgaivinta ir pradėta tęsti 1965 metais, praėjus vos porai metų nuo memorialinių namų Druskininkuose įkūrimo. Ir taip kasmet čia vakarėjant ant tos pačios obelų sodo pievos, pro langą sklindančios fortepijono muzikos garsai pinasi su paukščių balsais, vėjelio kedenamų medžių šakų šnabždesiu, kitais gamtos ir miesto garsais, taip sukuriant unikalią, į nieką nepanašią muzikinio patyrimo aurą.
Artėjant 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, šiuose vakaruose vis dažniau koncertuoja ir užsienio atlikėjai, atrandantys Čiurlionio muziką ir patys taip pat stipriai pajuntantys vietos magiją. Pernai vasarą čia koncertavęs sirų kilmės pianistas, mokslų daktaras Ayham Hammour, komentuodamas, kokį stiprų pergyvenimą jis išgyveno koncertuodamas kompozitoriaus namuose, pasidžiaugė „kad festivalis pritraukia vis daugiau tarptautinės publikos, kuri nori iš tiesų mėgautis galimybe klausytis muzikos, atliekamos ten, kur ji buvo sukurta“.
Šių metų vasara klausytojams, grįžtantiems į obelų sodą prie Čiurlionių namelių, ar naujai atrandančių šią palaimintą muzikos klausymo erdvę, padovanos nemažai pačių įvairiausių muzikinių atradimų. Birželio 3 dieną vasaros koncertų ciklą pradės Stasio Šimkaus konservatorijos, šiemet pažyminčios 100-asias įkūrimo metines, jaunieji talentai. Vien iš Čiurlionio kūrinių sudaryta fortepijono skyriaus studentų programa simboliškai pavadinta „Rex“, o ją klausytojams pristatys konservatorijos studentas Jokūbas Kulevičius. Jau trečius metus vasaros pradžioje ciklo koncertuose prisistato ryškiausi visų Lietuvos muzikos gimnazijų auklėtiniai. Šiemet čia vėl skambins Kauno J. Naujalio, Šiaulių S. Sondeckio gimnazijų ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos talentai, kurie ne vien interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat, lydimi nenuilstamos Druskininkų Čiurlionio draugijos sielos ir ekskursijų vadovės Aušros Česnulevičienės, turės galimybę pakeliauti po Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis.
Tarp kitų vasaros koncertų akcentų, būtina paminėti tris užsienio šalių atlikėjus, čia pristatysiančius specialiai šiai progai sukurtas koncertines programas. Pasaulyje sparčiai kylanti Danijos pianizmo žvaigždė Gustav Piekut liepos 1 dieną interpretuos M. K. Čiurlionio, danų ekscentriškojo modernisto R. Langgaardo, bei romantikų R. Schumanno ir F. Chopino kūrinius. Pianistas iš JAV Nicholas Phillips liepos 15 dieną savo programoje derina M. K. Čiurlionio ir jo amžininko Ch. T. Griffes kūrinius, priešpastatydamas juos Niujorke gyvenančios šiandienos lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės ir jos bendraamžės amerikiečių kompozitorės S. K. Snider kūriniams. Kanadoje gyvenantis argentiniečių kilmės pianistas Alexander Panizza liepos 22 dieną pristatys programą „Sielos trilypumas“, kurioje persipins M. K. Čiurlionio, kanadiečių ir argentiniečių kompozitorių opusai.
Šiemet koncertų cikle savo kūrybinius atradimus pristatys visas pulkas šiuo metu užsienyje gyvenančių iškilių lietuvių pianistų, kurių koncertai žymiai dažniau skamba užsienio koncertų salėse: tai Vokietijoje gyvenantys Gintaras Januševičius (rugpjūčio 5 d.) ir Guoda Gedvilaitė (rugpjūčio 23 d.), Niujorke jau daug metų reziduojantis Gabrielius Alekna (liepos 12 d.), Londone gyvenantis Rimantas Vingras (rugpjūčio 12 d.). O taip pat ir jaunesnės kartos lietuvių pianistai, pastarųjų Čiurlionio konkursų laureatai, kurie šiuo metu Lietuvoje, ar išsklidę po visą Europą, studijuoja, stažuoja ar darbuojasi, siekdami artistinių aukštumų: Joris Sodeika (birželio 21 d.), Rokas Valuntonis (liepos 26d.), Neringa Valuntonytė (rugpjūčio 2 d.), Motiejus Bazaras (rugpjūčio 16 d.) ir Gabrielė Sutkutė (rugpjūčio 19 d.).
Savo naujas kūrybines programas Čiurlionio namų-muziejaus kiemelyje šiemet pristatys daugiamečiai ciklo dalyviai, savo kūrybinį kelią skaičiuojantys jau dešimtmečiais, tai LMTA profesoriai Halina Radvilaitė (liepos 5 d.), Jurgis Karnavičius (liepos 8 d.), Birutė Vainiūnaitė (liepos 19 d.), Aleksandra Žvirblytė (rugpjūčio 9 d.), LMTA docentas Daumantas Kirilauskas (birželio 28 d.), pianistas Andrius Vasiliauskas (liepos 29 d.) ir ciklą užbaigsiantis Sonatos ir Roko Zubovųduetas (rugpjūčio 26 d.), pristatysiantis programą „Miške su Čiurlioniu ir Dvoraku“.
Visą vasarą fortepijono muzikos vakarai Čiurlionio namuose-muziejuje kvies Druskininkų svečius ir miestiečius gyvai persikelti į didžiojo Lietuvos menininko kūrybos ir dvasios erdves, pajusti tuos jausmus ir pergyvenimus, kuriuos sukelia gyvai atliekama šiuose namuose sukurta muzika, skambanti taip, kaip ją atlikdavo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Rengėjai: VšĮ Impetus musicus M. K. Čiurlionio namai-muziejus
Partneriai: Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla
Rėmėjai: Druskininkų miesto savivaldybė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875–1911)
