Asta Andrikonytė
2023-02-09
Lrytas.lt

Vakar Nacionalinėje filharmonijoje įspūdingu koncertu savo 25-ąjį sezoną paminėjo Roko ir Sonatos Zubovų fortepijoninis duetas.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.

Pianistai atliko simbolinę programą, kurioje skambėjo Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, Claude’o Debussy „Lindraja“, „Baltais ir juodais“ bei du lietuvių autorių kūriniai – Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužis“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinis rudens divertismentas“.

„C.Debussy ir J.Brahmsas ugdė mus kaip duetą tuos 25 metus. Dueto krikšto kūrinys buvo C.Debussy „Antikiniai epigrafai“. Jį pagrojome 1997 metų balandį Lemonto dailės galerijoje Čikagoje. Tada abu skambinome ir solo, o pabaigoje pasirodėme dviese. Daug metų stengėmės išsisukti nuo grojimo kartu – mes susituokę jau 33 metus, bet daug kas to prašydavo ir tąkart neatsilaikėme“, – juokaudamas pasakojo R.Zubovas.

Veiklos nestokojantys sutuoktiniai – Rokas vadovauja M.K. Čiurlionio namams Vilniuje, Sonata dirba koncertmeistere Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vertėjauja, abu nuo 2004-ųjų iki 2019-ųjų rengė festivalį Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ – kasmet pristato bent kelias spalvingas koncertines programas dviese keturiomis rankomis. Jie nuolat aranžuoja įvairų repertuarą, yra garsinę nebylų kiną, groję kabaretinius kūrinius, atlieka daug lietuviškos, amerikiečių ir prancūzų autorių muzikos. Tačiau pastaraisiais metais duetas koncertuoja itin dažnai – surengia net 40–50 pasirodymų per metus, o nuo praėjusio balandžio švenčia scenose savo 25-metį.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.

Skambančios spalvų jūros

Anot Roko ir Sonatos, rimtai susitelkti į muzikavimą juos paskatino karantino periodai: uždaryti namuose su dviem fortepijonais pianistai galėjo mokytis naujų kūrinių, užsiimti vien tuo, apie ką daug metų svajojo, bet negalėjo imtis dėl kitos veiklos. Būtent karantinų laikotarpiu jų repertuarą papildė monumentali J. Brahmso Sonata ir C.Debussy „Juodais ir baltais“, praėjusią savaitę pagroti ir Šiauliuose.

Tačiau svarbiausiu savo jubiliejinio sezono akcentu duetas vadina unikalią dviejų XX amžiaus pradžios marinistinių simfoninių opusų programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Joje skamba C.Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „La mer“ („Jūra“), paties autoriaus pritaikyti fortepijonui keturioms rankoms, ir M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, pritaikyta fortepijonui keturioms rankoms Jadvygos Čiurlionytės. Atliekami Zubovų dueto, jie pirmą kartą per beveik 120 metų suskambo kartu. „J. Čiurlionytės rankraštis iki 2021-ųjų pabaigos gulėjo archyvuose. Mes jį atradome ir prikėlėme, padirbėję prie jo maždaug pusmetį. Niekas kitas, be mūsų, šios aranžuotės negroja. Nuo balandžio ją atlikome jau 18 kartų – turbūt daugiau nei apskritai iki tol skambėjo „Jūra“. Visam orkestrui pagroti šį kūrinį reikėtų turbūt bent 50 kartų didesnio biudžeto“, – pasakojo Rokas.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Kasteel Sorghvliedt, Antverpene, Belgijoje. L. Mažuknaitės nuotr.

Prieš kelis mėnesius duetas šią marinistinę programą labai sėkmingai pristatė už Atlanto ilgiausioje iš visų savo koncertinėje kelionėje, kuri apėmė penkis JAV miestus. Surengti šias gastroles Zubovams padėjo Amerikos universitetuose dirbantys jų bičiuliai, kurių duetas įsigijo dešimtmetį gyvendamas už Atlanto. Ten jie išvyko, laimėję „Žalią kortą“.

„Ir Viskonsine, ir Siatle, ir Klivlende publika buvo apstulbusi, kai išgirdo šalia vieno svarbiausių XX a. pradžios simfoninių kūrinių C.Debussy „Jūros“ ne mažiau svarbų, bet nežinomą lietuvio opusą. Sakė niekada nemanę, kad M.K. Čiurlionis yra tokio didelio kalibro kompozitorius. Atliekamos fortepijonu keturiomis rankomis abi „Jūros“ skamba išties įspūdingai.

Išgirsti, kaip tą pačią didingą gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du itin jautrūs spalvos ir garso santykiui amžininkai, muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas, yra nepaprasta patirtis. Šia programa mes parodome tikrąjį M.K. Čiurlionio mastą, kurio neatskleidžia jo miniatiūros. Mūsų tikslas – suteikti šiam kompozitoriui deramą istorinę reikšmę, o tam būtinas kontekstas.

Marinistinę programą galima laikyti mūsų su Sonata indėliu į artėjančio M.K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus paminėjimą. Jį švęsime 2025-aisiais. Aišku, be J.Čiurlionytės įdirbio, turbūt niekada nesiryžtume pritaikyti didžiausio simfoninio M.K. Čiurlionio kūrinio fortepijonui“, – kalbėjo lietuvių klasiko vaikaitis R. Zubovas.

Ištikimybė M.K. Čiurlioniui 

Dar kitaip atiduoti duoklę savo proseneliui M.K. Čiurlioniui Roką paskatino kolega pianistas Justas Šervenikas. Bičiuliai sumanė M.K. Čiurlionio namuose renginių ciklą „Dialogai su Čiurlioniu“, kuriame klasiko kūrinius atlieka užsienio muzikai. Vien parėjusiais metais cikle pasirodė keliolika svečių, tarp jų – tarptautinio lygio pianistai. Olandė prieš koncertus Lietuvoje grojo M.K. Čiurlionį Amsterdame, lenkų pianistas pristatė M.K. Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programą Vokietijoje. Šiemet vėl laukiama būrio atlikėjų iš užsienio – iš Amerikos, Kanados, Danijos ir kitų šalių. M.K. Čiurlionį skambins lenkų ir italų fortepijoniniai duetai.

Dėl M.K. Čiurlionio namų R. Zubovas paliko darbą Kauno muzikos akademijoje. „Taip jau yra, kad jau 30 metų vis Čiurlionį pasirenku“, – atviravo pianistas. Jis prisideda ir prie kapitalinio visų M.K. Čiurlionio kūrinių rinkinio su išsamiais mokslininkų komentarais leidybos. Šis rinkinys atskleis visą kompozitoriaus paveldo redagavimo ir interpretavimo istoriją. Lietuvoje dar nė vieno kompozitoriaus palikimas nebuvo išleistas tokiu formatu.

Naujasis leidinys ypatingas ir tuo, kad jį rengia tarptautinis muzikologų ir menotyrininkų kolektyvas – tai nauja čiurlionistikoje. „M.K. Čiurlionio kūriniams ypač svarbios istorinės ir kritinės įžvalgos, nes didelė dalis jo palikimo – eskizų pavidalo“, – pabrėžė R. Zubovas. Pirmieji rinkinio tomai pasirodys minint kompozitoriaus gimimo 150-ąsias metines.

Laukia Pietų Korėja

Zubovų duetas vadina M.K. Čiurlionį vienu kertinių savo repertuaro kompozitorių. Jo „Miške“ keturioms rankoms įkvėpė sutuoktinius tęsti dueto karjerą ir puoselėti M.K. Čiurlionio palikimą. Anot Roko, šis kūrinys tarsi pakylėjo dueto muzikavimą į aukštesnį lygį.

Daug metų Zubovai grojo vienu fortepijonu, nes turėjo vieną instrumentą namuose. Be to, Lietuvoje yra tik kelios salės, turinčios du gerus fortepijonus. Bet jau kelerius metus pianistai ir namuose gali groti dviem instrumentais, dažniau renkasi šį formatą pasirodymams koncertuose. Jų 25-mečio koncertuose Vilniuje ir Šiauliuose du fortepijonai skambėjo tarsi simfoninis orkestras. Tačiau po rytdienos rečitalio Klaipėdos koncertų salėje duetas vėl persės prie vieno instrumento – gros M.K. Čiurlionio ir C.Debussy „Jūras“ trijuose koncertuose Pietų Korėjoje.

Surado savo nišą

Sonata ir Rokas kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Abu pianistai studijavo muziką ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) bei JAV (De Paulo universitete Čikagoje). Laimėję žalią kortą, jie dešimt metų gyveno JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių, yra dažni tarptautinių festivalių dalyviai, pasirodė su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais bei chorais. 

Nuo 2004 m. S. ir R. Zubovai yra muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Jie atliko šiame festivalyje daug specialiai jiems parašytų kūrinių, kai dar egzistavęs Kultūros fondas skatino individualius užsakymus. Duetas išskirtinai rūpinasi R. Zubovo prosenelio M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimu ir propagavimu. Kitos ryškios jo repertuaro gijos – prancūzų ir šiuolaikinė amerikiečių muzika.