KONCERTAS – MISTERIJA „PERAS GIUNTAS SUSITINKA ČIURLIONĮ“ 2023-06-06

M. K. Čiurlionio namai liepos 2 d., sekmadienį, 19 val. kviečia į Vilniaus rotušę, kur vyks koncertas – Misterija „Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“.

Misterija „Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – tai mistinis dialogas tarp dviejų ryškių asmenybių: norvegų dramaturgo Henriko Ibseno sukurto Pero Giunto ir lietuvių tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.

Muzikų ansamblis „Nepaklusnieji“, susibūręs šiam pastatymui, iš Norvegijos, Lietuvos, Estijos ir JAV gyvai atliks Edvardo Griego muziką iš spektaklio „Peras Giuntas“, Čiurlionio muzikinių kūrinių ištraukas ir Mihkel Kerem (Estija) šiam pastatymui parašytą kūrinį “Journey of the Soul“ („Sielos kelionė“). 

Misterijoje skambės ištraukos iš dramos „Peras Giuntas“, Čiurlionio laiškų, dienoraščių ir straipsnių fragmentų, kuriuos skaitys aktorius Aleksas Kazanavičius. 

„Peras Giuntas susitinka Čiurlionį“ – dviejų kultūrų, dviejų muzikinių stilių ir personažų susitikimas – amžinųjų vertybinių vardiklių paieškoje.

Kūrybinė komanda: 

Idėjos ir scenarijaus autorius: Rokas Zubovas
Kompozitorius: Mihkel Kerem
Dirigentas: Vegard Nielsen
Režisierė: Livija Krivickaitė
Kostiumų dailininkė: Renata Valčik
Vaizdo projekcijų autorė: Akvilė Anglickaitė
Šviesų dailininkas: Valdas Latonas
Garso režisierius: Giedrius Kriūnas

Atilikėjai:
Aktorius Aleksas Kazanavičius
Mihkel Kerem (Estija), smuikas
Sivert Holmen (Norvegija), Hardanger Fiddle
Ingrid Lingaas (Norvegija), langeleik
Ingrid Standal (Norvegija), melodeonas
Vytautas Oškinis, fleita 
Žilvinas Brazauskas, klarnetas
Monika Kiknadzė, altas
Natania Hoffman (JAV), violončelė
Sonata Zubovienė, fortepijonas
Rokas Zubovas, fortepijonas 

Rengėjas:
M. K. Čiurlionio namai

Partneriai:
SOFIJOS festivalis
Vilniaus rotušė
TAŠKO teatras
Impetus musicus (Nepaklusnieji)

BILIETUS PLATINA Bilietai.lt

Facebook

Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose 2023-03-08

Šeštadienį, kovo 11 d. 15 val. M. K. Čiurlionio namuose žodžio ir muzikos popietėje „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” [Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė] aktorė Jūratė Onaitytė skaitys ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius. Renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958) 137-ajam gimtadieniui.

1907 metų pabaigoje susitikę Vilniuje ir iš karto pajutę nepaprastą sielos bendrystę, Sofija ir Mikalojus Konstantinas du metus kartu žengė gyvenimo ir kūrybos keliu, dalindamiesi savo talentų dovanomis, turtindami vienas kitą širdies ir kūrybos vaisiais, drauge kurdami ateities Lietuvos viziją. Deja, po to ypač trumpo ir šviesaus bendrystės katarsio, Sofijai teko sunki dalia beveik pusę amžiaus gyventi taip staiga sudužusios meilės ir netekties pergyvenimais. Bet tai nepalaužė Sofijos dvasios – ji visą gyvenimą nenuilstamai dirbo įvairiausiais būdais tęsdama jų abiejų sukurtos dvasingos ir laisvos Lietuvos viziją. Todėl Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę deramai galima vadinti viena iškiliausių ir talentingiausių XX a. Lietuvos moterų, kurios talentas išsiskleidė pačiose įvairiausiose žodžio kūrybos erdvėse – poezijoje, dramaturgijoje, menotyroje, kritikoje, teatrologijoje, kalbos kultūroje ir vertimuose.

Kaip Sofija prasitarė laiške anūkei, būsimai skulptorei, šviesaus atminimo Daliai Palukaitienei, „Giria Žalioji“ užima ypatingą vietą jos ilgame kūrybos kelyje: „…Brandino mane gyvenimo skriaudos ir visuomeninis darbas – brandino ir trukdė… trukdė… juk aš taip mažai esu parašiusi – o geriausią savo dalyką parašiau 60-tus metus eidama. Taip – „Girią Žaliąją“. Parašiau Jaunatvės meilės poemą jau senatvėje. Ar dėl to taip vėlai, kad tokia nepasirengus, išsiblaškius žengiau į gyvenimą? Ar reikėjo visko patirti, sugurti ne sykį po našta, kad susikristalizuotų meilės ir paparčio Žiedo poema…“

Antrojo pasaulinio karo metais pradėta rašyti lyriškai dramatiška tautosakinė poema kilo iš visą gyvenimą puoselėto ir giliai pergyvento dvasinio-kūrybinio artimumo Mikalojui Konstantinui. „Čiurlionio kūryboje pasinėrimas pribrendo ir susikristalizavo mano sieloje ir prabilo žodžiu po keturiasdešimties metų“, prisipažino Sofija „parašiau [penkias „Girios Žaliosios“ giesmes] žaibo greitumu, per bene šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką turėdama vaizduotėje gyvų gyviausią, ryškų ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs.“

Šiandien, Ukrainai taip herojiškai ginant savo teisę būti laisvai ir švenčiant Lietuvos laisvės dieną, prisimenant aukas, sukrautas ant laisvės kovų aukuro, ypač aktualiai skamba pačiais tamsiausiais okupacijos metais 1947-1951 parašyta papildoma poemos „Giria Žalioji“ Ketvirtosios Giesmės antroji dalis, iki 1991 metų išgulėjusi slaptavietėje. Parašytoje ta pačia tautosakiškai pasakina stilistika, ši Giesmė sukrečia Sofijos įžvalga į pačius tamsiausius žmogaus prigimties užkaborius ir nenugalimos vilties šviesa.

Aktorė Jūratė Onaitytė ir pianistas Rokas Zubovas jau ne kartą drauge dalyvavo renginiuose, skirtuose Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių kūrybinio palikimo puoselėjimui. Šį kartą jie M. K. Čiurlionio namuose pristato savo naują kūrybinę kelionę į dviejų Lietuvos genijų vizijų žemę. Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose, Savičiaus gatvėje, Vilniuje kovo 11 dieną 15  valandą yra visiems atviras ir nemokamas renginys. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt

Aktorė Jūratė Onaitytė, gimusi ir augusi Vilniuje, nuo 1976 metų ištikimai dirba Kauno valstybiniame dramos teatre, ten yra sukūrusi dešimtis įsimintinų rolių. Nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje kino filmų, aktorė yra apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kristoforo premija, buvo pripažinta Įsimintiniausia Kauno menininke, laimėjo Sidabrinę gervę už antraplanį vaidmenį. Pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų garsina savo įžymiojo prosenelio kūrybą visame pasaulyje.

Lrytas straipsnis | Ilgai vengę kartu groti Rokas ir Sonata Zubovai mini dueto 25-metį keliuose žemynuose 2023-02-09

Asta Andrikonytė
2023-02-09
Lrytas.lt

Vakar Nacionalinėje filharmonijoje įspūdingu koncertu savo 25-ąjį sezoną paminėjo Roko ir Sonatos Zubovų fortepijoninis duetas.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.

Pianistai atliko simbolinę programą, kurioje skambėjo Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, Claude’o Debussy „Lindraja“, „Baltais ir juodais“ bei du lietuvių autorių kūriniai – Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužis“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinis rudens divertismentas“.

„C.Debussy ir J.Brahmsas ugdė mus kaip duetą tuos 25 metus. Dueto krikšto kūrinys buvo C.Debussy „Antikiniai epigrafai“. Jį pagrojome 1997 metų balandį Lemonto dailės galerijoje Čikagoje. Tada abu skambinome ir solo, o pabaigoje pasirodėme dviese. Daug metų stengėmės išsisukti nuo grojimo kartu – mes susituokę jau 33 metus, bet daug kas to prašydavo ir tąkart neatsilaikėme“, – juokaudamas pasakojo R.Zubovas.

Veiklos nestokojantys sutuoktiniai – Rokas vadovauja M.K. Čiurlionio namams Vilniuje, Sonata dirba koncertmeistere Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vertėjauja, abu nuo 2004-ųjų iki 2019-ųjų rengė festivalį Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ – kasmet pristato bent kelias spalvingas koncertines programas dviese keturiomis rankomis. Jie nuolat aranžuoja įvairų repertuarą, yra garsinę nebylų kiną, groję kabaretinius kūrinius, atlieka daug lietuviškos, amerikiečių ir prancūzų autorių muzikos. Tačiau pastaraisiais metais duetas koncertuoja itin dažnai – surengia net 40–50 pasirodymų per metus, o nuo praėjusio balandžio švenčia scenose savo 25-metį.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.

Skambančios spalvų jūros

Anot Roko ir Sonatos, rimtai susitelkti į muzikavimą juos paskatino karantino periodai: uždaryti namuose su dviem fortepijonais pianistai galėjo mokytis naujų kūrinių, užsiimti vien tuo, apie ką daug metų svajojo, bet negalėjo imtis dėl kitos veiklos. Būtent karantinų laikotarpiu jų repertuarą papildė monumentali J. Brahmso Sonata ir C.Debussy „Juodais ir baltais“, praėjusią savaitę pagroti ir Šiauliuose.

Tačiau svarbiausiu savo jubiliejinio sezono akcentu duetas vadina unikalią dviejų XX amžiaus pradžios marinistinių simfoninių opusų programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Joje skamba C.Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „La mer“ („Jūra“), paties autoriaus pritaikyti fortepijonui keturioms rankoms, ir M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, pritaikyta fortepijonui keturioms rankoms Jadvygos Čiurlionytės. Atliekami Zubovų dueto, jie pirmą kartą per beveik 120 metų suskambo kartu. „J. Čiurlionytės rankraštis iki 2021-ųjų pabaigos gulėjo archyvuose. Mes jį atradome ir prikėlėme, padirbėję prie jo maždaug pusmetį. Niekas kitas, be mūsų, šios aranžuotės negroja. Nuo balandžio ją atlikome jau 18 kartų – turbūt daugiau nei apskritai iki tol skambėjo „Jūra“. Visam orkestrui pagroti šį kūrinį reikėtų turbūt bent 50 kartų didesnio biudžeto“, – pasakojo Rokas.

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas Kasteel Sorghvliedt, Antverpene, Belgijoje. L. Mažuknaitės nuotr.

Prieš kelis mėnesius duetas šią marinistinę programą labai sėkmingai pristatė už Atlanto ilgiausioje iš visų savo koncertinėje kelionėje, kuri apėmė penkis JAV miestus. Surengti šias gastroles Zubovams padėjo Amerikos universitetuose dirbantys jų bičiuliai, kurių duetas įsigijo dešimtmetį gyvendamas už Atlanto. Ten jie išvyko, laimėję „Žalią kortą“.

„Ir Viskonsine, ir Siatle, ir Klivlende publika buvo apstulbusi, kai išgirdo šalia vieno svarbiausių XX a. pradžios simfoninių kūrinių C.Debussy „Jūros“ ne mažiau svarbų, bet nežinomą lietuvio opusą. Sakė niekada nemanę, kad M.K. Čiurlionis yra tokio didelio kalibro kompozitorius. Atliekamos fortepijonu keturiomis rankomis abi „Jūros“ skamba išties įspūdingai.

Išgirsti, kaip tą pačią didingą gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du itin jautrūs spalvos ir garso santykiui amžininkai, muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas, yra nepaprasta patirtis. Šia programa mes parodome tikrąjį M.K. Čiurlionio mastą, kurio neatskleidžia jo miniatiūros. Mūsų tikslas – suteikti šiam kompozitoriui deramą istorinę reikšmę, o tam būtinas kontekstas.

Marinistinę programą galima laikyti mūsų su Sonata indėliu į artėjančio M.K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus paminėjimą. Jį švęsime 2025-aisiais. Aišku, be J.Čiurlionytės įdirbio, turbūt niekada nesiryžtume pritaikyti didžiausio simfoninio M.K. Čiurlionio kūrinio fortepijonui“, – kalbėjo lietuvių klasiko vaikaitis R. Zubovas.

Ištikimybė M.K. Čiurlioniui 

Dar kitaip atiduoti duoklę savo proseneliui M.K. Čiurlioniui Roką paskatino kolega pianistas Justas Šervenikas. Bičiuliai sumanė M.K. Čiurlionio namuose renginių ciklą „Dialogai su Čiurlioniu“, kuriame klasiko kūrinius atlieka užsienio muzikai. Vien parėjusiais metais cikle pasirodė keliolika svečių, tarp jų – tarptautinio lygio pianistai. Olandė prieš koncertus Lietuvoje grojo M.K. Čiurlionį Amsterdame, lenkų pianistas pristatė M.K. Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programą Vokietijoje. Šiemet vėl laukiama būrio atlikėjų iš užsienio – iš Amerikos, Kanados, Danijos ir kitų šalių. M.K. Čiurlionį skambins lenkų ir italų fortepijoniniai duetai.

Dėl M.K. Čiurlionio namų R. Zubovas paliko darbą Kauno muzikos akademijoje. „Taip jau yra, kad jau 30 metų vis Čiurlionį pasirenku“, – atviravo pianistas. Jis prisideda ir prie kapitalinio visų M.K. Čiurlionio kūrinių rinkinio su išsamiais mokslininkų komentarais leidybos. Šis rinkinys atskleis visą kompozitoriaus paveldo redagavimo ir interpretavimo istoriją. Lietuvoje dar nė vieno kompozitoriaus palikimas nebuvo išleistas tokiu formatu.

Naujasis leidinys ypatingas ir tuo, kad jį rengia tarptautinis muzikologų ir menotyrininkų kolektyvas – tai nauja čiurlionistikoje. „M.K. Čiurlionio kūriniams ypač svarbios istorinės ir kritinės įžvalgos, nes didelė dalis jo palikimo – eskizų pavidalo“, – pabrėžė R. Zubovas. Pirmieji rinkinio tomai pasirodys minint kompozitoriaus gimimo 150-ąsias metines.

Laukia Pietų Korėja

Zubovų duetas vadina M.K. Čiurlionį vienu kertinių savo repertuaro kompozitorių. Jo „Miške“ keturioms rankoms įkvėpė sutuoktinius tęsti dueto karjerą ir puoselėti M.K. Čiurlionio palikimą. Anot Roko, šis kūrinys tarsi pakylėjo dueto muzikavimą į aukštesnį lygį.

Daug metų Zubovai grojo vienu fortepijonu, nes turėjo vieną instrumentą namuose. Be to, Lietuvoje yra tik kelios salės, turinčios du gerus fortepijonus. Bet jau kelerius metus pianistai ir namuose gali groti dviem instrumentais, dažniau renkasi šį formatą pasirodymams koncertuose. Jų 25-mečio koncertuose Vilniuje ir Šiauliuose du fortepijonai skambėjo tarsi simfoninis orkestras. Tačiau po rytdienos rečitalio Klaipėdos koncertų salėje duetas vėl persės prie vieno instrumento – gros M.K. Čiurlionio ir C.Debussy „Jūras“ trijuose koncertuose Pietų Korėjoje.

Surado savo nišą

Sonata ir Rokas kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Abu pianistai studijavo muziką ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) bei JAV (De Paulo universitete Čikagoje). Laimėję žalią kortą, jie dešimt metų gyveno JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių, yra dažni tarptautinių festivalių dalyviai, pasirodė su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais bei chorais. 

Nuo 2004 m. S. ir R. Zubovai yra muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Jie atliko šiame festivalyje daug specialiai jiems parašytų kūrinių, kai dar egzistavęs Kultūros fondas skatino individualius užsakymus. Duetas išskirtinai rūpinasi R. Zubovo prosenelio M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimu ir propagavimu. Kitos ryškios jo repertuaro gijos – prancūzų ir šiuolaikinė amerikiečių muzika.

Sonata ir Rokas Zubovai dueto 25-metį švenčia koncertu „Baltais ir juodais“ 2023-02-02

Pianistų Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas šiemet mini kūrybinės veiklos 25-metį ir ta proga vasario 8 d. rengia rečitalį Nacionalinėje filharmonijoje.

„Mūsų dueto ketvirčio amžiaus meninėje raidoje visada labai svarbią vietą užėmė Claude’as Debussy ir Johannesas Brahmsas“, – sako R. Zubovas ir kviečia klausytis pagal Debussy kūrinį pavadintos programos „Baltais ir juodais“, kurioje skambės duetui ne mažiau svarbių lietuvių kompozitorių kūryba, šįkart tai bus Broniaus Kutavičiaus ir Zigmo Virkšo kompozicijos.

Pianistai gražią savo fortepijoninio dueto sukaktį jau įprasmino daugybe pasirodymų visame pasaulyje, o koncertas Filharmonijos scenoje juos tarsi vainikuoja. Priminsime, kad Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas debiutavo 1997 m. Čikagoje.

Abu pianistai, tarptautinių konkursų laureatai, studijavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje, Urugvajuje, Irane, daugelyje Europos šalių, grojo su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais, nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitur.

15 metų S. ir R. Zubovai buvo muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Duetas intensyviai garsina Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką pasaulyje, groja daug lietuviškos muzikos opusų, yra atlikęs daugiau kaip 10 specialiai jam parašytų kūrinių. Neatsitiktinai tad ir į jubiliejinę programą įpynė lietuvių kompozitorių kūrinius: Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužį“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinį rudens divertismentą“.

„Lietuvių autorius visada įtraukiame į programą. Turime nusimesti įgimtą lietuvišką kuklumą ir drąsiai visur ir visiems rodyti nepaprastą mūsų žemės menininkų kūrybą. Niekas už mus to nepadarys. O patirtis rodo, kad bet kurioje pasaulio šalyje atliekama lietuviška muzika sulaukia didelio dėmesio ir sutinkama labai pozityviai. Abu šioje programoje skambėsiantys opusai nėra nuolatiniai svečiai Lietuvos koncertų scenose“, – pasirinktą misiją garsinti lietuvių kūrybą nusako duetas.

Šalia lietuvių kompozitorių koncerte „Baltais ir juodais“ skambės prancūziška ir vokiška muzika – Claude’o Debussy ir Johanneso Brahmso kūriniai. „Kiekvienas Debussy kūrinys – tai kelionė į vitališką ir nenuspėjamą spalvų ir charakterių pasaulį, kiekvieną kartą užburia kompozitoriaus gebėjimas garsais sukurti pačius neįtikimiausius vaizdinius, emocinius atspalvius ir charakterius. Galime prisipažinti, kad kūrinys „Šeši antikiniai epigrafai“ mus sujungė į duetą“, – apie Debussy muzikos reikšmę kalba pianistai.

Ypač svarbus koncerte skambėsiantis Debussy triptikas „Baltais ir juodais“ (1915), atliepiantis pianistų poziciją dabarties aktualijų kontekste. Šis kūrinys – „tai stoiškas ir gilus kompozitoriaus atsakas į Pirmojo pasaulinio karo beprotybes, tai į labai asmenišką išgyvenimų lauką supinti patys įvairiausi kultūriniai ir estetiniai to laiko atšvaitai.

Kiekvieną iš trijų ciklo dalių Debussy dedikavo vis kitam savo bičiuliui, taip tarsi kreipdamas klausytojo dėmesį vis kita kryptimi, o savo leidėjui, pristatydamas kūrinį, pakomentavo: „…prancūzų siela visad išliks skaidri ir herojiška“, – apie triptiką pasakoja koncertui jį pasirinkę atlikėjai.

Visą programą vainikuos Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, op. 34b. „Brahmso muzika mus abu žavėjo nuo pat jaunystės, ji buvo labai svarbi mūsų, kaip pianistų, formavimuisi. Brahmso soliniai kūriniai, jo kameriniai opusai, koncertai fortepijonui ir orkestrui, jo simfoninė muzika formavo mūsų estetines pažiūras ir mus kaip pianistus. Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll (1864), kurią taip pat žinome ir Fortepijoninio kvinteto f-moll, op. 34, ir styginių kvinteto variantu, – tai ir nepaprastai prašmatnus kūrinys, ir subtilus kamerinis opusas, savo apimtimi ir minties skrydžiu prilygstantis kompozitoriaus simfonijoms“, – finalinio kūrinio didybę apibūdina duetas.

Kamerinės muzikos koncertas „Baltais ir juodais. Sonatos ir Roko Zubovų dueto 25-mečiui“ vyks vasario 8 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Bilietus platina kakava.lt

Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Kviečiame pasinaudoti šį sezoną siūlomu abonementu ir laukiame Jūsų koncertuose! LNF 82-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.

Publikuota: Lrytas.lt

„Baltais ir juodais“ Šiauliuose 2023-01-31

Vasario 3 d., penktadienį, 14 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje „Baltais ir juodais“ muzikos garsais žais nepaklusniųjų fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.

Kviečiame Šiauliečius ir miesto svečius į nemokamą koncertą!

„Skambančios visatos“: Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas 2023-01-18

2023 m. vasario 10 d., penktadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salėje 25-erius metus drauge muzikuojantis pianistų duetas Sonata ir Rokas Zubovai pristatys programą „Skambančios visatos“, jungdami pagrindines savo muzikinių ieškojimų gijas. 

Atlikėjai teigia, kad geriausiai jaučiasi „interpretuodami būtent prancūziškojo impresionizmo ir vokiškojo romantizmo kūrinius. Na, o lietuvių autoriai mums visada buvo labai svarbi kūrybos erdvė – jeigu mes nesukursime lietuviškos muzikos interpretavimo tradicijos, tai niekas nesukurs“.

Programa: Claude Debussy, Johannes Brahms, Zigmas Virkšas, Bronius Kutavičius.

Įsigyti bilietą – ČIA.

Įspūdinga diena su M. K. Čiurlioniu Druskininkuose 2022-04-15

Fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis savo 25-ąjį koncertų sezoną, balandžio 6-ąją lankėsi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje.

„Apsilankymo Čiurlionio meno mokykloje laukiame su dideliu jauduliu ir džiaugsmu. Čia susitinka tiek daug labai prasmingų gijų… Mokykla – Čiurlionio vardo… Miestas, kuriame augo, ir į kurį visada su tokia aistra grįždavo Čiurlionis… Per karantiną labai ryškiai pajutome, koks didelis skirtumas tarp gyvos muzikos skambesio ir net paties geriausio muzikos įrašo klausymo. Gyvai girdima muzika turi tą stebuklingą galią ir betarpiško pergyvenimo galimybę, kurios nesukurs joks įrašas… Todėl galvojame, kad „Jūros“ atlikimas gyvai tokiuose miestuose, kaip Druskininkai, šiandien yra ypač svarbus“, – prieš savo pasirodymą kalbėjo maestro Rokas Zubovas.

Fortepijoninis S. Deveikytės-Zubovienės ir R. Zubovo duetas Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ ir surengė seminarą/M. K. Čiurlionio meno mokyklos archyvo nuotraukos

Pilnutėlėje M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje pianistų duetas, kritikų įvardijamas „didžiaisiais vakaro romantikais“, pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Pirmą kartą istorijoje koncerto klausytojai išgirdo du muzikinius šedevrus kartu: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“).

Specialiai šiai programai M. K. Čiurlionio „Jūros“ transkripcija yra prikelta gyvenimui, iššifruota, suredaguota ir Zubovų fortepijoninio dueto pritaikyta koncertiniam atlikimui, tad druskininkiečiai turėjo unikalią galimybę pirmieji išgirsti M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ versiją vienam fortepijonui keturiomis rankomis.

Ši diena buvo ypatinga M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojams ir mokiniams. R. Zubovas padovanojo atviras meistriškumo pamokas talentingiems mokyklos jauniesiems pianistams.

Pažintis, draugiški rankos paspaudimai, vertingi patarimai, betarpiškas, nuoširdus bendravimas įkvėpė jaunuosius muzikantus, atpalaidavo juos nuo jaudulio. Pastebimai greitai keitėsi kūrinių nuotaika, veržlumas, interpretacija. Muzikavimas drauge su pasaulinio lygio pianistu ilgai turėtų išlikti Kotrynos Veščiovaitės (7 klasė), Augusto Navicko (7 klasė) ir Milenos Juodeškaitės (7 klasė) atmintyje. Dėkingumo ir pasididžiavimo savo mokiniais neslėpė jų mokytojos Ilona Bieliukienė, Nona Kalvaitienė ir Aušra Vilčinskienė.

Gausiai susirinkę, Roko Zubovo seminarą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ stebėjo ir mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus mokytojai bei mokiniai. Seminaro metu lektorius išsamiai apžvelgė Čiurlionio ir Debussy „Jūrų“ istorijas, įvairias jūros interpretacijas – fotografijose, tapyboje bei muzikinėje kūryboje.

O, atsisveikindami su Druskininkais, pianistai S. Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas išreiškė viltį, kad, pastačius Druskininkuose naujuosius kultūros rūmus, M. K. Čiurlionio „Jūra“ bus atlikta gal net ir pirmajame koncerte.

Onutė Žukienė.
Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos renginių organizatorė

Straipsnis publikuotas 2022.04.14 www.manodruskininkai.lt

„Fortepijoninės muzikos vasaros“ koncertuose – Čiurlionis pagal estų pianistą Lassmanną 2021-08-26

Pianistai Rokas Zubovas ir Sten Lassmann (Estija)

Baigiantis 56-ajam „Fortepijoninės muzikos vasaros“ koncertų ciklui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Druskininkuose ir Vilniuje kviečia į estų pianisto Steno Lassmanno rečitalius. Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienį vyksiantys koncertai – projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kur užsienio šalių kūrėjai pristato M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijas, susiedami jas su sava kultūrine aplinka.

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje prieš išvykdamas į šio vakaro koncertą Druskininkuose M. K. Čiurlionio noktiurną skambina pianistas, Estijos muzikos ir teatro akademijos pedagogas Stenas Lassmannas. Pianistas prisipažįsta – iki šiol M. K. Čiurlionio niekada nebuvo grojęs.

„Ciklą „Marios“ žinojau jau kurį laiką, tai vienas žymiausių jo darbų. Norėdamas pažinti jį geriau, įtraukiau į šių rečitalių programą. Šis noktiurnas – viena gražiausių melodijų. Ją tiesiog būtina sugroti kiekvienam“, – įsitikinęs pianistas.

S. Lassmannas – pagrindinis estų klasikinės muzikos tėvu vadinamo kompozitoriaus Heino Ellerio kūrybos puoselėtojas ir tyrinėtojas. Todėl koncertuose skambės ne tik M. K. Čiurlionio, Johanno Sebastiano Bacho, Fryderyko Chopino, bet ir H. Ellerio kūryba.

Vienas žinomiausių H. Ellerio kūrinių, pavadinimu „Varpai“. Pianistas, lygindamas M. K. Čiurlionio ir H. Ellerio kūrybą, sako, kad, kalbant apie muzikos ekspresiją, kompoziciją, tarp kompozitorių jis mato daugiau skirtumų nei panašumų: M. K. Čiurlionis, anot jo, labiau ekspresyvus, jo stiprybė – muzikinės idėjos originalumas. H. Elleris – daugiau koncentravosi į detales, kompozicijos painumą. Tačiau kas tikrai abu juos sieja – buvo talentingi menininkai, įvaldę teptuką.

„Kai pradėjo Sankt Peterburge studijuoti kompoziciją, atsidėjo tik muzikai. Vis dėlto jo kabinete, buvo portretai Henrio Hainerio ir Ferenco Listo, kuriuos nutapė jis pats“, – sako S. Lassmannas.

S. Lassmano rečitaliai – tai pernai prasidėjusio projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kuriuo M. K. Čiurlinio namai Vilniuje ruošiasi kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms. Kviesdami užsienio šalių kūrėjus, siekiama M. K. Čiurlinio kūrybą kaip galima plačiau skleisti už Lietuvos ribų, jog ji būtų įtraukta į užsienio kūrėjų, kolektyvų repertuarus.

Pianistas Rokas Zubovas

„Girdime ir matome, kad Čiurlionio muzika vis labiau skinasi kelią. Štai prieš du metus Mirga Gražinytė atliko „Jūrą“ su Birmingemo simfoniniu orkestru. Pasirodo, tai pirmas „Jūros“ atlikimas Anglijoje. Tai Čiurlionis po truputį tampa autoriumi, kurį mūsų užsienio partneriai jau gali į bendrą gretą statyti su kitais 20 a. pr. kompozitoriais“, – teigia M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas.

Kad į savo repertuarą nuo šiol įtrauks M. K. Čiurlionį, neabejoja ir S. Lassmannas.

Projektas „Čiurlionio dialogai“ dar šiemet pristatys ne vieno užsienio kūrėjo žvilgsnį į kompozitoriaus kūrybą, įkvėpusią juos ne tik per muziką, bet ir dailę.

Straipnis: Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

LRT Panorama reportažo įrašas

„Nepaklusnieji“ Vilniuje pristato programą „Tango karo metu“ 2021-07-28

„Nepaklusniųjų“ ansamblio lyderis, pianistas Rokas Zubovas

Rugpjūčio 6 d. 19 val. Valdovų rūmų didžiojoje renesansinėje menėje „Nepaklusnieji“ pristato programą „Tango karo metu“. Programoje į vientisą muzikinę kelionę apjungti dešimties skirtingų Europos šalių kompozitorių kūriniai, brėžiantys labai įvairų, emocingą ir dažnai nenuspėjamą dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės Europos muzikinį peizažą. Šokis seka dainą, tango ritmas persipina su valsu, kurį tuoj pat permuša modernistiniai ieškojimai, lopšinę keičia liaudies daina, o po jos – vėl tango, ir visa tai nuspalvinta Europoje vykusių pasaulinių karų pašvaistėmis.

Programą pristato ansamblis „Nepaklusnieji“ – bendraminčių muzikų bendrija, kuri daugiau kaip prieš penkiolika metų Neringoje pradėjo festivalį „Nepaklusniųjų žemė“, kuriame kasmet vis kitaip pindavosi muzikos ir ekologijos idėjos. Ansamblio credo: svarbiausias nepaklusnumas – tai atsisakymas paklusti rutinai, ir tikėjimas, kad muzika gali atverti pačius brangiausius dvasios klodus. Šių minčių vedami, muzikai nuolat atrasdavo nenuspėjamus kūrybinius sprendimus ir dovanodavo klausytojams neužmirštamus koncertinius patyrimus. 

„Ne veltui sakoma, kad muzika – tai sielos veidrodis. Jame, gerai įsiklausius, galime aiškiausiai išgirsti epochos balsą. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Europa šventė laisvės ir demokratijos šventę, bet taip pat pergyveno ir didžiausių istorijoje karinių kataklizmų išmėginimus. Mūsų programoje „Tango karo metu“ susipina šios nuotaikos. Joje ispanų, olandų, vokiečių, lenkų, anglų, čekų, rusų, austrų kompozitoriai kiekvienas savaip ieško grožio ir harmonijos… ir visi yra apsupti tų pačių istorijos negandų“ – apie programą pasakoja jos sumanytojas, „Nepaklusniųjų“ ansamblio lyderis, pianistas Rokas Zubovas.

Programoje „Tango karo metu“ drauge muzikuos tenoras, auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas LNOBT solistas Rafailas Karpis, smuikininkė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė, vienas ryškiausių savo kartos klarneto virtuozų gyvenantis Berlyne Žilvinas Brazauskas, violončelininkė iš JAV Natania Hoffmann, pačiuose įvairiausiuose projektuose muzikuojantis LNOBT orkestro fleitininkas Vytautas Sriubikis,  LNSO altininkė Monika Kiknadzė ir labai ryškią kultūrinę vagą Lietuvoje rėžiantys pianistai Sonata ir Rokas Zubovai.

Smuikininkė Rasa Vosyliūtė, paklausta apie programos jai keliančias asociacijas, pakomentavo, kad „kova, medžioklė, kraujas, kančia lydi žmoniją nuo amžių pradžios… o meilė, muzika, šokis, grožis yra tiesiog mūsų, žmonių, prigimtinė savastis…“

Rugpjūčio 6 dieną 19 valandą „Nepaklusnieji“ valdovų rūmuose pristatys programą, kuri atspindi šią nuolatinę žmogaus egzistencinę kelionę link grožio ir šviesos. Koncertą rengia VšĮ „Impetus musicus“ drauge su VšĮ „Tytuvėnų festivalis“, o bilietus galima įsigyti bilietai.lt svetainėje.

BILIETAIČIA

FACEBOOK

TANGO KARO METU | Rafailas Karpis 2021-07-19

Dešimt šalių, dešimt kompozitorių, skirtingi balsai, skirtingos emocijos, skaudžiai panašūs likimai ir vienas visus apjungiantis nenumaldomas grožio ir harmonijos troškimas – TANGO KARO METUrugpjūčio 6 d. 19 val. Valdovų rūmuose.

Koncertinė programa TANGO KARO METU į vieną ansamblį subūrė muzikus, įsitikinusius, kad muzikos kalbos pagalba galima dalintis labai svarbiomis įžvalgomis apie pačius reikšmingiausius patyrimus, ir siekiančius, kad muzikiniai koncertai būtų ne vien smagi pramoga, bet taip pat suvirpintų ir pačias jautriausias klausytojų sielos kerteles.

ATLIKĖJAI

RAFAILAS KARPIS (tenoras)

VYTAUTAS SRIUBIKIS (fleita)

ŽILVINAS BRAZAUSKAS (klarnetas)

RASA VOSYLIŪTĖ (smuikas)

MONIKA KIKNADZĖ (altas)

NATANIA HOFFMAN (violončelė)

SONATA ZUBOVIENĖ (fortepijonas)

ROKAS ZUBOVAS (fortepijonas)

Bilietai jau prekybojewww.bilietai.lt

Facebook

Kontaktai

Adresas
Šopeno g. 1/17-3
Vilnius LT 01314
Lietuva

Direktorius
Rokas Zubovas
rokas@zubovas.lt
+370 (686) 96 633