Baigiantis 56-ajam „Fortepijoninės muzikos vasaros“ koncertų ciklui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Druskininkuose ir Vilniuje kviečia į estų pianisto Steno Lassmanno rečitalius. Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienį vyksiantys koncertai – projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kur užsienio šalių kūrėjai pristato M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijas, susiedami jas su sava kultūrine aplinka.
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje prieš išvykdamas į šio vakaro koncertą Druskininkuose M. K. Čiurlionio noktiurną skambina pianistas, Estijos muzikos ir teatro akademijos pedagogas Stenas Lassmannas. Pianistas prisipažįsta – iki šiol M. K. Čiurlionio niekada nebuvo grojęs.
„Ciklą „Marios“ žinojau jau kurį laiką, tai vienas žymiausių jo darbų. Norėdamas pažinti jį geriau, įtraukiau į šių rečitalių programą. Šis noktiurnas – viena gražiausių melodijų. Ją tiesiog būtina sugroti kiekvienam“, – įsitikinęs pianistas.
S. Lassmannas – pagrindinis estų klasikinės muzikos tėvu vadinamo kompozitoriaus Heino Ellerio kūrybos puoselėtojas ir tyrinėtojas. Todėl koncertuose skambės ne tik M. K. Čiurlionio, Johanno Sebastiano Bacho, Fryderyko Chopino, bet ir H. Ellerio kūryba.
Vienas žinomiausių H. Ellerio kūrinių, pavadinimu „Varpai“. Pianistas, lygindamas M. K. Čiurlionio ir H. Ellerio kūrybą, sako, kad, kalbant apie muzikos ekspresiją, kompoziciją, tarp kompozitorių jis mato daugiau skirtumų nei panašumų: M. K. Čiurlionis, anot jo, labiau ekspresyvus, jo stiprybė – muzikinės idėjos originalumas. H. Elleris – daugiau koncentravosi į detales, kompozicijos painumą. Tačiau kas tikrai abu juos sieja – buvo talentingi menininkai, įvaldę teptuką.
„Kai pradėjo Sankt Peterburge studijuoti kompoziciją, atsidėjo tik muzikai. Vis dėlto jo kabinete, buvo portretai Henrio Hainerio ir Ferenco Listo, kuriuos nutapė jis pats“, – sako S. Lassmannas.
S. Lassmano rečitaliai – tai pernai prasidėjusio projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kuriuo M. K. Čiurlinio namai Vilniuje ruošiasi kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms. Kviesdami užsienio šalių kūrėjus, siekiama M. K. Čiurlinio kūrybą kaip galima plačiau skleisti už Lietuvos ribų, jog ji būtų įtraukta į užsienio kūrėjų, kolektyvų repertuarus.
„Girdime ir matome, kad Čiurlionio muzika vis labiau skinasi kelią. Štai prieš du metus Mirga Gražinytė atliko „Jūrą“ su Birmingemo simfoniniu orkestru. Pasirodo, tai pirmas „Jūros“ atlikimas Anglijoje. Tai Čiurlionis po truputį tampa autoriumi, kurį mūsų užsienio partneriai jau gali į bendrą gretą statyti su kitais 20 a. pr. kompozitoriais“, – teigia M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas.
Kad į savo repertuarą nuo šiol įtrauks M. K. Čiurlionį, neabejoja ir S. Lassmannas.
Projektas „Čiurlionio dialogai“ dar šiemet pristatys ne vieno užsienio kūrėjo žvilgsnį į kompozitoriaus kūrybą, įkvėpusią juos ne tik per muziką, bet ir dailę.
Straipnis: Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
