Jau birželio 4 dieną Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 57-tąjį kartą suskambės fortepijono garsai. Kaip ir kiekvieną vasarą, sugrįš kadais paties kompozitoriaus sutverta tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar jau žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.   

Šios vasaros festivalio programos išskirtinė savybė: birželio mėnesį čia savo talentus demonstruos visų Lietuvos muzikos gimnazijų talentingiausi moksleiviai. Jausdami artėjantį 150-tąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, ciklo organizatoriai siekia skatinti jaunosios būsimųjų muzikų kartos susidomėjimą didžiojo Lietuvos genijaus kūryba ir jo gyvenimo aplinka. Todėl keturių muzikos gimnazijų auklėtiniai ne tiktai dalinsis savo talentais M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat turės galimybę pakeliauti po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis. 

Pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 4-5 dienomis, būsimųjų Lietuvos muzikos korifėjų pasirodymus pradės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, pristatydama vienuolika jaunųjų talentų koncertinėje programoje, sudarytoje iš M. K. Čiurlionio ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių. Sekmadienį Šiaulių J. Sondeckio menų gimnazijai atstovaus šeši jaunieji pianistai. Jų programa simboliškai pavadinta „Pasveikinimas Čiurlioniui iš Saulės miesto“.

Antrąjį vasaros savaitgalį, birželio 11-12 dienomis, Druskininkuose savo talentais dalinsis Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai, pristatysiantys programą „Linkėjimai Čiurlioniui iš pajūrio“ ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kurie šiai progai parengė M. K. Čiurlionio ir prancūzų kompozitorių kūrinių programą. Visų keturių jaunųjų Lietuvos talentų koncertų pradžia 13 valandą, koncertai nemokami, juos pristatys pianistas Rokas Zubovas. 

„Artėjant labai svarbiai M. K. Čiurlionio datai – 150-ajam jubiliejui, aiškiai jaučiame kylančią naują susidomėjimo ir pagarbos jo kūrybai bangą. Norime, kad kuo daugiau kūrybingų žmonių prisisodrintų M. K. Čiurlionio puoselėtomis idėjomis, susirgtų jo „tobulybės ilgesiu“. Todėl ir stengiamės, kad kuo daugiau muzikų dar jaunystėje prisiliestų prie M. K. Čiurlionio kūrinių, minčių, siekių, aplinkos. Tada yra vilties, kad jie visam gyvenimui pasiliks pakerėti jo ypatingos šviesos“ – dalinosi mintimis apie jaunųjų talentų koncertus Druskininkuose festivalio programos sudarytojas Rokas Zubovas. 

Kaip ir kasmet,  nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius. 

2022 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai propaguojantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė ir Elžbieta Liepa Dvarionaitė bei šių metų tarptautinio Vainiūno konkurso laureatas Jonas Šopa. Plečiant M. K. Čiurlionio muzikos puoselėtojų užsienio šalyse vajų, šią vasarą koncertų klausytojai išgirs kaip M. K. Čiurlionio muziką interpretuoja Mariia Kurhuzova (Ukraina), Ayham Hammour (Sirija/Lenkija), Dmitry Mayboroda (Vokietija) ir Juris Žvikovs (Latvija). 

„Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“ savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė. 

Druskininkuose, mylimajame M. K. Čiurlionio mieste, kultūra ir toliau gyva. Kaip ir M. K. Čiurlionio lakais, čia vėl skambės fortepijono garsai, kviečiantys kiekvieną stabtelti ir susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

Renginius organizuoja VšĮ „Impetus musicus“ bandradarbiaudama su Druskininkų M. K. Čiurlionio namais-muziejumi. Ciklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu! Pateikus sertifikavimo dokumentus, šių metų balandžio mėnesį Kultūros paveldo departamento surengtame posėdyje dalyvavę vertinimo ekspertų komisijos nariai vienbalsiai pritarė sertifikuoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelią ir nustatyti jam nacionalinį lygmenį. Šis sertifikavimas apibendrino jau ketvirtus metus septyniose savivaldybėse vystomo projekto pastangas. Visi, norintieji artimiau susipažinti su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio keliu ir prisiliesti prie didžiojo Lietuvos genijaus gyvenimo kelio ir kūrybos, yra kviečiami į gegužės 23–29 dienomis rengiamą ketvirtąją kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“.

Pasitinkant ketvirtus projekto gyvavimo metus, tapus pirmuoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu ir tęsiant kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ tradiciją, šiemet septynias savivaldybes – Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą – simboliškai apjungs „Žemės“ tema, gamtovaizdyje slypintis dvasinis asmens tapatumas.

„Žmogus turi savo dvasią ir myli ją; žmogaus dvasia yra jo Dievas, žmogaus dvasia yra pasaulio valdovė; žmogaus dvasia yra pasaulio grožis; žmogaus dvasia yra dalelė žemės – jo kūno – sargas.“ – Ši M. K. Čiurlionio dienoraščio citata – tai šios šventinės savaitės šerdis ir atskaitos taškas, nurodantis kryptį, kurią Čiurlionio provaikaitis, pagrindinis kultūrinės topografijos savaitės koncepcijos autorius Rokas Zubovas apibendrino: „Žemė – tai, ant ko mes stovime. Tai ir praeitis, ir tradicija, kuri formavo Čiurlionio pasaulėvaizdį. Tai – Čiurlionio kelio pagrindas. Tai aplinka, kurioje skleidžiasi menininko kūryba. Čia persipina istorija, tradicija, praeities balsai ir vaizdai. O taip pat tai ir mūsų pamatas – tradicija ir patyrimas, kaip mūsų stabilumo ir atspirties, įkvėpimo ir tvirtumo šaltiniai.“

Visos savaitės metu klausytojams ir žiūrovams bus pristatomos istorinės asmenybės: Marija Šlapelienė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė, kunigaikštis Mykolas Oginskis, Vydūnas, Čiurlionio kūrybinio debiuto „krikštatėviai“, jo tėveliai ir protėviai bei kiti jį supę, įkvėpę ir jam padėję eiti gyvenimo ir kūrybos taku bičiuliai. Taip pat vyks partnerių inicijuoti ir parengti edukaciniai susitikimai, ekskursijos, parodų atidarymai bei jaunimui skirtos kūrybinės veiklos, o visus miestus sujungs dviguba premjera. Pirmoji – vakaro pradžioje bus pristatytas naujai sukurtas videofilmas „Čiurlionio Lietuva. Žemė“, kurį, bendradarbiaujant su kino studija „Filmų Kopa“, sukūrė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai. Jame jaunieji kūrėjai, pasitelkdami M. K. Čiurlionio kūrinius ir videotechnologijas, savaip interpretuoja septyniuose miestuose ir jų apylinkėse esančius M. K. Čiurlionio kelio objektus. Antroji – pagrindinis vakaro akcentas – tai nauja teatralizuota kompozicija „Juntu tave tyliai ateinant“, kurią režisierė Livija Krivickaitė parengė pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės tekstus ir M. K. Čiurlionio muziką. Taip bus pristatyta trumpa, bet labai intensyvi dviejų didžiųjų kūrėjų bendra kelionė, atskleidžianti jų puoselėtas kūrybines idėjas ir kurtą bendrą dvasinės Lietuvos paveikslą. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės tekstus skaitys aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius skambins pianistas Rokas Zubovas. 

Kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ renginiai prasidės gegužės 23 d. kūrėjo gimtinėje Varėnoje ir tęsis M. K. Čiurlionio kelio miestuose: gegužės 24 d.Druskininkuose, gegužės 25 d. Vilniuje, gegužės 26 d. Kaune, gegužės 27 d. Rietave, gegužės 27-28 d. Plungėje, gegužės 29 d. Palangoje. Išsami kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelio „Facebook“ paskyroje. 

2019 m. vykusios kultūrinės topografijos savaitės renginiuose buvo akcentuojamas muzikinis Čiurlionio palikimas, 2020 m. dėmesys telktas į jo dailės kūrinius „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“ ir kt., susijusius su metų laikais, 2021 m. pristatytas plačiajai visuomenei mažiau pažįstamas Čiurlionio literatūrinis palikimas, o nuo 2022 m. pradedamas kurti simbolinis menininko dvasios pasaulis, nužymimas žvelgiant į „Žemės“ temą.

M. K. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Facebook

M. K. Čiurlio kultūros ir paveldo fondas, Ukmergės rajono savivaldybė, Šiaulių  miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Visuomeninių iniciatyvų  paramos fondas ir Asociacija Krikščionių sąjungos jaunuomenė organizuoja M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“, parašytos 1901 m., atlikimą tikrame miške su orkestru. Ši simfoninė poema yra pirmasis lietuvio kompozitoriaus simfoninis kūrinys, kurio atlikimo, deja, jis pats taip neišgirdo. Toks gyvas poemos „Miške“ atlikimas natūralioje aplinkoje bus pirmas kartas Lietuvoje, Europoje, Pasaulyje. 

Šį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį, simfoninę poemą „Miške“, gegužės 27 d.(penktadienį) 19 val., Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Mūšios miškas, Kadrėnų kaimas, Vidiškių seniūnija, Ukmergės rajonas), diriguojant Modestui Pitrėnui, atliks Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“ (kurio vadovas Vilhelmas Čepinskis). 

Simfoninė poemos „Miške“ atlikimu Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke norisi pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo gynėjus, nemažai laiko praleidusius Lietuvos miškuose, nes slapstydamiesi nuo persekiojimo, represijų ir „raudonojo maro“, kovojo ginklu ir atidavė savo brangiausią turtą – gyvybę. Taip pat dvasia nepalūžusius ir KGB represijas patyrusius: arkivyskupą Julijoną Steponavičių, vyskupą Vincentą Borisevičių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos krikštatėvį kardinolą Vincentą Sladkevičių, LKB Kronikos  steigėją ir redaktorių kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ. Koncertu bus pagerbtas ir didis Lietuvos menininkas, kompozitorius, dailininkas, tautos genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1993 m. parkas pradėtas kurti monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva. Per 1993-2003 m. laikotarpį jame pastatyti Kryžiaus keliai su 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams. Be Laisvės kovų įamžinimo ženklų visoje parko teritorijoje monsinjoro A. Svarinsko sumanymu taip pat pastatyti kiti kryžiai: „Lietuvos prisikėlimui“, „Visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Popiežiui Jonui Pauliui II ir kt.

2018 m., įgyvendinant monsinjoro svajonę, visuomeninės iniciatyvos dėka Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke buvo iškilmingai atidengtas memorialas septyniolikai žuvusių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940 m.) ministrų atminimui įamžinti. 

Koncerto globėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo direktorius Gintautas Ivinskas

Praėjusį savaitgalį (04.30–05.01) Belgijoje, Antverpene, skambėjo M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.

Šeštadienį daugiafunkciniame meno centre „Blikfabriek“ vyko du programos „Piazzolla Čiurlionis“ koncertai, kurių metu „Saint-Niklaas“ Akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, atliko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ pagal naująją redakciją, kurią 2021 metais baigė rengti graikų kilmės kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou. Naujoje akademinėje redakcijoje atsisakyta visų vėlesniais laikas atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – palikta tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Dirigentas P. Matthynssensas, pristatydamas koncerto programą, M. K. Čiurlionio „Miške“ apibūdino kaip šešėlinių tembrų žaismą, kuriame įtaigūs miško motyvai juntami viso pasivaikščiojimo metu. Naujoji, tikrąsias kompozitoriaus M. K. Čiurlionio intencijas atitinkanti kūrinio „Miške“ partitūra, klausytoją grąžina į 1900-uosius be laikrodžių, į itin apleistą Lietuvos mišką su visomis jame gyvavusiomis mistinėmis, simbolistinėmis būtybėmis.

Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambėjo kompozitoriaus Charalampos Efthymiousimfoninio kūrinio „Miške“ („In the Forest“), įkvėpto M. K. Čiurlionio muzikos ir dailės, pasaulinė premjera, Argentinos kompozitoriaus, bandonijos virtuozo Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneon Concerto ‘Aconcagua’“ (1979) bei šiuolaikinio meksikiečių kompozitoriaus Arturo Márquezo šokių siuita „Danzon 2“ (1994). Programą, publikos sutiktą gausiomis ovacijomis, abu kartus papildė vienas garsiausių Astoro Piazzollos tango bandonijai ir orkestrui „Adios Nonino“. Koncertus vedė gerai Lietuvos kultūrą ir meną pažįstantis bei knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ autorius, charizmatiškasis Flandrijos žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kurio naujai parašyta knyga apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bus pristatyta Belgijoje šių metų rugsėjo mėnesį.

Koncertų buvusio skardinių fabriko „Brikfabriek“ erdvėse, kuriose kas dieną vyksta įvairialypiai kūrybiniai procesai, įtraukiantys menininkus ir bendruomenės narius, klausytojai galėjo aplankyti ir M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų parodą. Netikėtose menininkų ateljė erdvėse naujų prasmių ir atspalvių įgavusius paveikslus pamatyti padėjo parodų kuratorė Milda Pleitaitė, o Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas išsamiai pristatė savo garsiojo prosenelio kūrybą.

Gegužės pirmąją „Sorghvliedt“ rūmų salėje fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis 25-ąjį koncertų sezoną, pristatė savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Programoje atliekamos dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Sonatos ir Roko Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.

Koncertų organizatorius ir atlikėjus sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Belgijoje Rita Kazragienė, žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kultūros atašė Europos Sąjungoje Vida Gražienė, dirigentas Pieteris Matthynssensas, kompozitoriaus ir muzikologas Charalampos Efthymiou bei kiti.

Savaitgalio metu M. K. Čiurlionio muzikiniu ir tapybiniu palikimu mėgavosi daugiau nei tūkstantis vietos gyventojų. Ateityje planuojama pasidalinti koncertų vaizdo ir garso įrašais. Sėkmingai įvykęs M. K. Čiurlionio pristatymas Antverpene – tai dar vienas puikus žingsnis kūrėjo 150-mečio jubiliejaus link, padėjęs sužadinti pasaulio smalsumą ir susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba.

Tekstą parengė M. K. Čiurlionio namai

Praėjusį savaitgalį Belgijos mieste Antverpene skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai.

Balandžio 30 dieną šiuolaikiniame sociokultūriniame centre Blikffabriek simfoninis d’Academie Sint-Niklaas orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, pristatė A. Piazzollos, M. K. Čiurlionio bei Ch. Efthymiou kūrinių programą.

M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro, Belgijoje skambėjo pirmą kartą, kaip ir graikų kilmės kompozitoriaus Ch. Efthymiou kūrinio „Miške“ pasaulinė premjera, kuri sukurta specialiai šiam koncertui. Taip pat per koncertus surengti klausytojų apsilankymai įstabiose Blikffabriek patalpose, kuriose eksponuojama M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda, į Antverpeną atgabenta iš M. K. Čiurlionio namų Vilniuje. Parodoje buvo galima pakalbinti ir pianistą Roką Zubovą, kuris pristatė žiūrovams savo garsiojo prosenelio kūrybą.

Gegužės 1 dieną XVII amžiaus Gravenhof rūmuose, esančiuose poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, surengtas neeilinis fortepijoninės muzikos koncertas. Pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas atliko dviejų simfoninės muzikos šedevrų, pradėtų kurti 1903 metais, transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms. Programoje kartu skambėjo C. Debussy „Jūra“ ir M. K. Čiurlionio „Jūra“.

Klausytojai galėjo išgirsti šiuos du monumentaliuosius marinistinius kūrinius, kuriuos tuo pat metu kūrė vienas apie kitą nežinantys, bet tų pačių pajautų genami genijai. Koncertų salėje buvo eksponuojamos M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos, tarp kurių buvo ir „Jūros“ sonata.

Tai iki šiol išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Antverpene, antrasis svarbus Lietuvos kūrėjo akcentas Belgijoje nuo 2013 metais Gente surengtos M. K. Čiurlionio darbų parodos.

Projekto įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros institutas.

Kultūros ministerijos info.

Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis Antverpene, Belgijoje, vyks M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio renginiai, kurių metu klausytojai išgirs abi M. K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei turės galimybę susipažinti su kūrėjo tapybos darbais. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, bendradarbiaudami su partneriais Belgijoje ir Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, pasiekė, kad tai būtų svariausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metų. 

Savaitgalio metu Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą  klausytojai išgirs M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Ją atliks simfoninis orkestras d’Academie Sint-Niklaas, diriguojamas PieterioMatthynssenso. Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambės Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneón Concerto Aconcagua“ (1979) ir pasaulinė premjera – graikų kilmės kompozitoriaus Charalampos Efthymiou simfoninis kūrinys „Miške“ („In the Forest“), įkvėptas susižavėjimo M. K. Čiurlionio muzika ir tapyba. Kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou praėjusiais metais baigė rengti akademinę M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ redakciją, kurioje atsisakoma visų vėlesniais laikais atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – paliekama tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Antverpene vyksiančiuose koncertuose Sint-Niklaasakademijos orkestras grieš iš naujosios simfoninės poemos „Miške“ redakcijos. Ši koncertinė programa pavadinimu „Piazzolla Čiurlionis“ šeštadienį (04.30) daugiafunkcinėse kūrybinio inkubatoriaus Blikfabriek erdvėse bus atliekama du kartus.

M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ skambės sekmadienį (05.01) Sorghvliedt rūmų, įsikūrusių poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, salėje. Fortepijoninis duetas Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas čia pristatys savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“. Šioje programoje atliekami dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir niekada neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.

Savaitgalio metu koncertines programas lydės M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų paroda, kurioje bus eksponuojama ir „Jūros“ sonata. Ši M. K. Čiurlionio namų Vilniuje parengta ir specialiai šia proga į Antverpeną atgabenta paroda pristato muzikos ir tapybos principų dermę Čiurlionio kūryboje, atskleidžia menininko raiškos unikalumą ir užmačių mastelį. Parodą Antverpene žiūrovams pristatys M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas.

Šio M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio tikslas – įvairiose pasaulio šalyse sužadinti susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba, artėjant jo 150-mečio jubiliejui.  Tai bus pats išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metais Gento mieste vykusios  M. K. Čiurlionio darbų parodos.

Organizatorius:

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje

Partneriai:

Gravenhof

VšĮ Impetus musicus

Rėmėjai:

Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje

Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros institutas

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje

Renginių kalendorius:

04.30 16:00 ir 20:00 „Piazzolla Čiurlionis“. Simfoninis orkestras d’Academie Sint-Niklaas, dirigentas Pieteris Matthynssensas. Blikfabriek menų inkubatorius (Krugerstraat 232, 2660 Antverpenas, Belgija).

05.01 15:00 „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“. Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. Sorghvliedt rūmai (Marneflaan 3, BE – 2660 Hoboken, Antverpenas, Belgija).

M. K. Čiurlionio namų info.

Balandžio 7 d. Alytaus muzikos mokyklos Koncertų salėje vyko pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo projektas „Skambančios spalvų „Jūros“. Čiurlionis ir Debussy“.

Renginio pradžioje R. Zubovas vedė meistriškumo pamokas, kuriose dalyvavo fortepijono mokytojos metodinikės Vitos Naujikienės mokinės – Austėja Skorochodovaitė ir Danielė Platūkytė. Mokinės atliko M. K. Čiurionio kūrinius. Buvo smalsu sužinoti, kaip išgauti reikiamus rezultatus iš „didingo instrumento“, išgirsti paslaptis apie Čiurlionio kūrinių „praleistus taktus“ ar „ilgojo pedalo“ naudojimo galimybes ir kt.

Vėliau klausėsmės seminaro Čiurlioinio simfoninė poema „Jūra“ ir Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“, kuriame buvo pristyti du dvidešimtojo amžiaus pradžios muzikiniai meno šedevrai, jų istorinė ir kultūrinė vertė.

Renginį vainikavo Fortepijoninio Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo dueto koncertas. Pirmą kartą istorijoje vieno koncerto metu išgirdome du tais pačiais metais pradėtus rašyti muzikinius šedevrus, simfoninių kūrinių transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“). Čiurlionis ir Debussy pradėjo kurti savo didžiuosius jūrai skirtus opusus tais pačiais, 1903, metais. Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“) pabaigė 1905 metais. Tais pačiais metais kūrinys buvo atliktas Paryžiuje. Siekdamas, kad su kūriniu galėtų susipažinti kuo platesnis muzikos mylėtojų ratas, kompozitorius taip pat 1905 metais parengė ir publikavo kūrinio transkripciją vienam fortepijonui keturioms rankoms. Čiurlionis savo monumentaliąją simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907 metais, tačiau kūrinys buvo atliktas tik 1936 metais. Čiurlionio „Jūros“ pritaikymą fortepijonui keturioms rankoms jau po autoriaus mirties, apie 1925 metus, parengė jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė.

Klausytojai buvo sužavėti muzikiniais „Jūrų“ peizažais, kuriuose paslėpta nepaprasta gelmė. Neretą nukėlė į vaizdinių ir emocijų pasulį, suteikė asmenių inspiracijų.

Šaltinis

Šį šeštadienį (04.30) Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro „d’Academie Sint-Niklaas“, diriguojamo Pieter Matthynssens.

Būsimo koncerto „Piazzolla Čiurlionis“ Antverpene dirigentas dalijasi savo įžvalgomis apie programą:

„Čiurlionis buvo teosofijos, metafizinės religinės filosofijos sinestetas ir šalininkas. Visa jo kūryba yra persmelkta tuo. Nors jis pats niekada nematė tos perskyros, kurią skiriame tarp klausos ir regėjimo. Savo paveikslus jis redukavo iki abstrakčios muzikos lygio ir, atvirkščiai, per simfoninę poemą bandė muzikoje pavaizduoti mišką ar jūrą.

Čiurlionis „Miške“ parašė 1901 metais. Sunku suvokti, kad Čiurlionis, neturėdamas patirties rašyti orkestrui, galėjo sukurti šią simfoninę poemą tokiame jauname amžiuje. „Miške“ – tai šešėlių tembrų žaismas (bosinis klarnetas, angliškas ragas ir ryškus bosinės tūtos vaidmuo) su įtaigiais motyvais, o ne ištemptomis melodijomis. Neturėtumėte tikėtis gegutės, kaip Mahlerio pirmojoje simfonijoje, ar audros, kaip Bethoveno „Pastorale“. 

„Miške“ – apie miško „nuobodumą“, apie be galo ilgus pasivaikščiojimus. Čiurlionis rašė norintis išgirsti „Lietuvos pušų ošimą“. „Miške“ yra „National Geographic“ dokumentinio filmo priešingybė, todėl reikalauja kitokio klausytojo požiūrio. Žiūrovai neprivalo nuolat sėdėti įsitempę liesdami tik sėdynės kraštą, kad galėtų sekti visą dramatišką kursą. Priešingai, gali ramiai 20 minučių, lydimi orkestro, pasivaikščioti miške. Be kalbėjimo, žinoma, ir be žiūronų.

Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kompozitoriui ir muzikologui Charalampos Efthymiou. Jis padarė naują kritinį Čiurlionio „Miške“ partitūros leidimą, kurio premjera įvyks busimo koncerto šeštadienį metu. Charalampos, be kita ko, aptiko rankraštyje ne Čiurlionio parašytų tempo nuorodų. Muzikologijos pasaulyje vargu ar įmanoma įsivaizduoti didesnį nusikaltimą. Tai lėmė, kad „Miške“ atlikimo praktika neatitinka kompozitoriaus intencijų. Kai aš pats susigundžiau sekti šiuos tempo pokyčius, Charalampos pasakojo apie kitokią laiko patirtį apie 1900-uosius be laikrodžių ir kad esame itin apleistame Lietuvos miške, o ne Vienos salone. Grosime Charalampos premjerinį kūrinį, tarsi „Miške“ epilogą. Charalampos „Miške“ – tai daugelio metų muzikologinių Čiurlionio tyrinėjimų rezultatas, kurį jis sieja su jo psichologiniu nuosmukiu.

Koncerte taip pat dalyvaus Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, kuris gegužės 1 d., 15 val., priešais Gravenhofą esančioje Sorghvliedt pilyje kartu su žmona Sonata Zuboviene surengs fortepijoninį rečitalį.“ – Pieter Matthynssens.

„Skaitau ir galvoju – o, kad daugiau dirigentų taip įsigilintų į kūrinį, kūrėją, jo aplinką.” – pianistas Rokas Zubovas.

Pirminis šaltinis belgų kalba

Trumpas Dzūkijos TV reportažas pristatantis koncertinę programą „Skambanti spalvų „Jūra“. Čiurlionis ir Debussy“, kurią 2022 m. balandžio 7 dieną Alytaus muzikos mokykloje (Sporto g. 12) atliko fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.

Kviečiame pasižiūrėti!