Praėjusį savaitgalį Belgijos mieste Antverpene skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai.
Balandžio 30 dieną šiuolaikiniame sociokultūriniame centre Blikffabriek simfoninis d’Academie Sint-Niklaas orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, pristatė A. Piazzollos, M. K. Čiurlionio bei Ch. Efthymiou kūrinių programą.
M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro, Belgijoje skambėjo pirmą kartą, kaip ir graikų kilmės kompozitoriaus Ch. Efthymiou kūrinio „Miške“ pasaulinė premjera, kuri sukurta specialiai šiam koncertui. Taip pat per koncertus surengti klausytojų apsilankymai įstabiose Blikffabriek patalpose, kuriose eksponuojama M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda, į Antverpeną atgabenta iš M. K. Čiurlionio namų Vilniuje. Parodoje buvo galima pakalbinti ir pianistą Roką Zubovą, kuris pristatė žiūrovams savo garsiojo prosenelio kūrybą.
Gegužės 1 dieną XVII amžiaus Gravenhof rūmuose, esančiuose poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, surengtas neeilinis fortepijoninės muzikos koncertas. Pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas atliko dviejų simfoninės muzikos šedevrų, pradėtų kurti 1903 metais, transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms. Programoje kartu skambėjo C. Debussy „Jūra“ ir M. K. Čiurlionio „Jūra“.
Klausytojai galėjo išgirsti šiuos du monumentaliuosius marinistinius kūrinius, kuriuos tuo pat metu kūrė vienas apie kitą nežinantys, bet tų pačių pajautų genami genijai. Koncertų salėje buvo eksponuojamos M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos, tarp kurių buvo ir „Jūros“ sonata.
Tai iki šiol išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Antverpene, antrasis svarbus Lietuvos kūrėjo akcentas Belgijoje nuo 2013 metais Gente surengtos M. K. Čiurlionio darbų parodos.
Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis Antverpene, Belgijoje, vyks M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio renginiai, kurių metu klausytojai išgirs abi M. K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei turės galimybę susipažinti su kūrėjo tapybos darbais. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, bendradarbiaudami su partneriais Belgijoje ir Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, pasiekė, kad tai būtų svariausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metų.
Simfoninis orkestras „d’Academie Sint-Niklaas“, dir. Pieter Matthynssens
Savaitgalio metu Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą klausytojai išgirs M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Ją atliks simfoninis orkestras d’Academie Sint-Niklaas, diriguojamas PieterioMatthynssenso. Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambės Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneón Concerto Aconcagua“ (1979) ir pasaulinė premjera – graikų kilmės kompozitoriaus Charalampos Efthymiou simfoninis kūrinys „Miške“ („In the Forest“), įkvėptas susižavėjimo M. K. Čiurlionio muzika ir tapyba. Kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou praėjusiais metais baigė rengti akademinę M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ redakciją, kurioje atsisakoma visų vėlesniais laikais atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – paliekama tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Antverpene vyksiančiuose koncertuose Sint-Niklaasakademijos orkestras grieš iš naujosios simfoninės poemos „Miške“ redakcijos. Ši koncertinė programa pavadinimu „Piazzolla Čiurlionis“ šeštadienį (04.30) daugiafunkcinėse kūrybinio inkubatoriaus Blikfabriek erdvėse bus atliekama du kartus.
Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai
M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ skambės sekmadienį (05.01) Sorghvliedt rūmų, įsikūrusių poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, salėje. Fortepijoninis duetas Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas čia pristatys savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“. Šioje programoje atliekami dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir niekada neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.
Savaitgalio metu koncertines programas lydės M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų paroda, kurioje bus eksponuojama ir „Jūros“ sonata. Ši M. K. Čiurlionio namų Vilniuje parengta ir specialiai šia proga į Antverpeną atgabenta paroda pristato muzikos ir tapybos principų dermę Čiurlionio kūryboje, atskleidžia menininko raiškos unikalumą ir užmačių mastelį. Parodą Antverpene žiūrovams pristatys M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas.
Šio M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio tikslas – įvairiose pasaulio šalyse sužadinti susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba, artėjant jo 150-mečio jubiliejui. Tai bus pats išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metais Gento mieste vykusios M. K. Čiurlionio darbų parodos.
Balandžio 7 d. Alytaus muzikos mokyklos Koncertų salėje vyko pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo projektas „Skambančios spalvų „Jūros“. Čiurlionis ir Debussy“.
Renginio pradžioje R. Zubovas vedė meistriškumo pamokas, kuriose dalyvavo fortepijono mokytojos metodinikės Vitos Naujikienės mokinės – Austėja Skorochodovaitė ir Danielė Platūkytė. Mokinės atliko M. K. Čiurionio kūrinius. Buvo smalsu sužinoti, kaip išgauti reikiamus rezultatus iš „didingo instrumento“, išgirsti paslaptis apie Čiurlionio kūrinių „praleistus taktus“ ar „ilgojo pedalo“ naudojimo galimybes ir kt.
Vėliau klausėsmės seminaro Čiurlioinio simfoninė poema „Jūra“ ir Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“, kuriame buvo pristyti du dvidešimtojo amžiaus pradžios muzikiniai meno šedevrai, jų istorinė ir kultūrinė vertė.
Renginį vainikavo Fortepijoninio Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo dueto koncertas. Pirmą kartą istorijoje vieno koncerto metu išgirdome du tais pačiais metais pradėtus rašyti muzikinius šedevrus, simfoninių kūrinių transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“). Čiurlionis ir Debussy pradėjo kurti savo didžiuosius jūrai skirtus opusus tais pačiais, 1903, metais. Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“) pabaigė 1905 metais. Tais pačiais metais kūrinys buvo atliktas Paryžiuje. Siekdamas, kad su kūriniu galėtų susipažinti kuo platesnis muzikos mylėtojų ratas, kompozitorius taip pat 1905 metais parengė ir publikavo kūrinio transkripciją vienam fortepijonui keturioms rankoms. Čiurlionis savo monumentaliąją simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907 metais, tačiau kūrinys buvo atliktas tik 1936 metais. Čiurlionio „Jūros“ pritaikymą fortepijonui keturioms rankoms jau po autoriaus mirties, apie 1925 metus, parengė jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
Klausytojai buvo sužavėti muzikiniais „Jūrų“ peizažais, kuriuose paslėpta nepaprasta gelmė. Neretą nukėlė į vaizdinių ir emocijų pasulį, suteikė asmenių inspiracijų.
Simfoninis orkestras „d’Academie Sint-Niklaas“, dirigentas Pieter Matthynssens.
Šį šeštadienį (04.30) Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro „d’Academie Sint-Niklaas“, diriguojamo Pieter Matthynssens.
Būsimo koncerto „Piazzolla Čiurlionis“ Antverpene dirigentas dalijasi savo įžvalgomis apie programą:
„Čiurlionis buvo teosofijos, metafizinės religinės filosofijos sinestetas ir šalininkas. Visa jo kūryba yra persmelkta tuo. Nors jis pats niekada nematė tos perskyros, kurią skiriame tarp klausos ir regėjimo. Savo paveikslus jis redukavo iki abstrakčios muzikos lygio ir, atvirkščiai, per simfoninę poemą bandė muzikoje pavaizduoti mišką ar jūrą.
Čiurlionis „Miške“ parašė 1901 metais. Sunku suvokti, kad Čiurlionis, neturėdamas patirties rašyti orkestrui, galėjo sukurti šią simfoninę poemą tokiame jauname amžiuje. „Miške“ – tai šešėlių tembrų žaismas (bosinis klarnetas, angliškas ragas ir ryškus bosinės tūtos vaidmuo) su įtaigiais motyvais, o ne ištemptomis melodijomis. Neturėtumėte tikėtis gegutės, kaip Mahlerio pirmojoje simfonijoje, ar audros, kaip Bethoveno „Pastorale“.
„Miške“ – apie miško „nuobodumą“, apie be galo ilgus pasivaikščiojimus. Čiurlionis rašė norintis išgirsti „Lietuvos pušų ošimą“. „Miške“ yra „National Geographic“ dokumentinio filmo priešingybė, todėl reikalauja kitokio klausytojo požiūrio. Žiūrovai neprivalo nuolat sėdėti įsitempę liesdami tik sėdynės kraštą, kad galėtų sekti visą dramatišką kursą. Priešingai, gali ramiai 20 minučių, lydimi orkestro, pasivaikščioti miške. Be kalbėjimo, žinoma, ir be žiūronų.
Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kompozitoriui ir muzikologui Charalampos Efthymiou. Jis padarė naują kritinį Čiurlionio „Miške“ partitūros leidimą, kurio premjera įvyks busimo koncerto šeštadienį metu. Charalampos, be kita ko, aptiko rankraštyje ne Čiurlionio parašytų tempo nuorodų. Muzikologijos pasaulyje vargu ar įmanoma įsivaizduoti didesnį nusikaltimą. Tai lėmė, kad „Miške“ atlikimo praktika neatitinka kompozitoriaus intencijų. Kai aš pats susigundžiau sekti šiuos tempo pokyčius, Charalampos pasakojo apie kitokią laiko patirtį apie 1900-uosius be laikrodžių ir kad esame itin apleistame Lietuvos miške, o ne Vienos salone. Grosime Charalampos premjerinį kūrinį, tarsi „Miške“ epilogą. Charalampos „Miške“ – tai daugelio metų muzikologinių Čiurlionio tyrinėjimų rezultatas, kurį jis sieja su jo psichologiniu nuosmukiu.
Koncerte taip pat dalyvaus Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, kuris gegužės 1 d., 15 val., priešais Gravenhofą esančioje Sorghvliedt pilyje kartu su žmona Sonata Zuboviene surengs fortepijoninį rečitalį.“ – Pieter Matthynssens.
„Skaitau ir galvoju – o, kad daugiau dirigentų taip įsigilintų į kūrinį, kūrėją, jo aplinką.” – pianistas Rokas Zubovas.
Fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis savo 25-ąjį koncertų sezoną, balandžio 6-ąją lankėsi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje.
„Apsilankymo Čiurlionio meno mokykloje laukiame su dideliu jauduliu ir džiaugsmu. Čia susitinka tiek daug labai prasmingų gijų… Mokykla – Čiurlionio vardo… Miestas, kuriame augo, ir į kurį visada su tokia aistra grįždavo Čiurlionis… Per karantiną labai ryškiai pajutome, koks didelis skirtumas tarp gyvos muzikos skambesio ir net paties geriausio muzikos įrašo klausymo. Gyvai girdima muzika turi tą stebuklingą galią ir betarpiško pergyvenimo galimybę, kurios nesukurs joks įrašas… Todėl galvojame, kad „Jūros“ atlikimas gyvai tokiuose miestuose, kaip Druskininkai, šiandien yra ypač svarbus“, – prieš savo pasirodymą kalbėjo maestro Rokas Zubovas.
Fortepijoninis S. Deveikytės-Zubovienės ir R. Zubovo duetas Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ ir surengė seminarą/M. K. Čiurlionio meno mokyklos archyvo nuotraukos
Pilnutėlėje M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje pianistų duetas, kritikų įvardijamas „didžiaisiais vakaro romantikais“, pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Pirmą kartą istorijoje koncerto klausytojai išgirdo du muzikinius šedevrus kartu: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“).
Specialiai šiai programai M. K. Čiurlionio „Jūros“ transkripcija yra prikelta gyvenimui, iššifruota, suredaguota ir Zubovų fortepijoninio dueto pritaikyta koncertiniam atlikimui, tad druskininkiečiai turėjo unikalią galimybę pirmieji išgirsti M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ versiją vienam fortepijonui keturiomis rankomis.
Ši diena buvo ypatinga M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojams ir mokiniams. R. Zubovas padovanojo atviras meistriškumo pamokas talentingiems mokyklos jauniesiems pianistams.
Pažintis, draugiški rankos paspaudimai, vertingi patarimai, betarpiškas, nuoširdus bendravimas įkvėpė jaunuosius muzikantus, atpalaidavo juos nuo jaudulio. Pastebimai greitai keitėsi kūrinių nuotaika, veržlumas, interpretacija. Muzikavimas drauge su pasaulinio lygio pianistu ilgai turėtų išlikti Kotrynos Veščiovaitės (7 klasė), Augusto Navicko (7 klasė) ir Milenos Juodeškaitės (7 klasė) atmintyje. Dėkingumo ir pasididžiavimo savo mokiniais neslėpė jų mokytojos Ilona Bieliukienė, Nona Kalvaitienė ir Aušra Vilčinskienė.
Gausiai susirinkę, Roko Zubovo seminarą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ stebėjo ir mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus mokytojai bei mokiniai. Seminaro metu lektorius išsamiai apžvelgė Čiurlionio ir Debussy „Jūrų“ istorijas, įvairias jūros interpretacijas – fotografijose, tapyboje bei muzikinėje kūryboje.
O, atsisveikindami su Druskininkais, pianistai S. Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas išreiškė viltį, kad, pastačius Druskininkuose naujuosius kultūros rūmus, M. K. Čiurlionio „Jūra“ bus atlikta gal net ir pirmajame koncerte.
Onutė Žukienė. Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos renginių organizatorė
Trumpas Dzūkijos TV reportažas pristatantis koncertinę programą „Skambanti spalvų „Jūra“. Čiurlionis ir Debussy“, kurią 2022 m. balandžio 7 dieną Alytaus muzikos mokykloje (Sporto g. 12) atliko fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.
Didysis lietuvių genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimtinėje nuolat pagerbiamas prasmingais akcentais. Šįkart Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje gražiausiais muzikos garsais nuskambėjo ir gausių aplodismentų sulaukė įspūdingas koncertas „Skambanti spalvų „Jūra“. Čiurlionis ir Debussy“. Neįkainojamą muzikinę dovaną varėniškiams dovanojęs fortepijoninis duetas – M.K. Čiurlionio provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas bei Sonata Deveikytė – Zubovienė – klausytojus pakvietė pasinerti į jūros stichijos garsus kartu su kompozitoriais Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir prancūzų impresionistu Claudu Debussy. Koncerte pirmą kartą gyvai skambėjo šių kompozitorių vienu metu pradėtų kurti monumentalių simfoninės muzikos opusų – Claudu Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ – transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ versija vienam fortepijonui keturiomis rankomis Varėnoje nuskambėjo pirmą kartą. Čia vykusiu koncertu su šia programa žymūs menininkai S. ir R. Zubovai pradėjo muzikinę kelionę, kurią tęs Belgijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse.
Rokas Zubovas pažymėjo, jog šis koncertas Varėnoje jiems labai jautrus. „Aš supratau, kad pirmasis koncertas turi įvykti čia, nes į tą kelionę mus pakvietė Jadvyda Čiurlionytė. Neseniai sklaidydamas vieną knygą apie M.K. Čiurlionį, atradau žinią, kad Jadvyga Čiurlionytė parengė grojimui fortepijonu keturiom rankom Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“. Ilgai galvojau „Kodėl?“. Atsakymas buvo paprastas. Jadvyga, jauniausioji sesuo, tas Čiurlionio natas turėjo ir nuolat neramino mintis: „O kokia tai muzika?“ Devynioliktajame amžiuje visi didesnieji kūriniai būdavo perdirbami ir tradiciškai visuose didesniuose miestuose būdavo grojami fortepijonu keturiomis rankomis, taip muzikos mėgėjai būdavo supažindinami su muzika“. Profesorius, pristatydamas abiejų kompozitorių kūrinius, pažymėjo, jog abiems jiems svarbiausia buvo „panardinti“ klausytoją į stichinį jūros pasaulį.
M.K. Čiurlionis ir C. Debussy pradėjo kurti savo didžiuosius jūrai skirtus opusus 1903 metais. Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“) pabaigė 1905 m. Tais pačiais metais kūrinys buvo atliktas Paryžiuje. Siekdamas, kad su kūriniu galėtų susipažinti kuo platesnis muzikos mylėtojų ratas, kompozitorius taip pat 1905 m. parengė ir publikavo kūrinio transkripciją vienam fortepijonui keturioms rankoms.
M.K. Čiurlionis savo monumentaliąją simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907 m., tačiau kūrinys buvo atliktas tik 1936–aisiais. Čiurlionio „Jūros” pritaikymą fortepijonui keturioms rankoms jau po autoriaus mirties, apie 1925 metus, parengė jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
2022 metais šie du monumentalūs dvidešimtojo amžiaus pradžios kūriniai pirmą kartą gyvai skamba vienoje programoje, taip atskleidžiant dviejų dvidešimtojo amžiaus pradžios genijų kūrybinių siekių ir idėjų giminingumą bei pabrėžiant pasaulinį kultūros kontekstą, kuriame kūrė M.K. Čiurlionis.
„Abi „Jūros“ prasideda auštant. Klausykite, grožėkitės, džiaukitės“, – kvietė R. Zubovas.
Talentingų kūrėjų subtiliai perteiktuose kūriniuose tarsi atgyja, atbunda ir į dvasinę erdvę beldžiasi M.K.Čiurlionio nutapyta „Jūra“ bei kiti paveikslai. Jaukioje menų mokyklos salėje, kur išeksponuoti mokinių piešiniai, vykęs koncertas šį įspūdį dar labiau sustiprino.
Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė pažymėjo, kad Varėnai yra didelė garbė, jog čia vyksta tokie solidūs koncertai. „Dėkoju už profesoriui Rokui Zubovui ir Sonatai Deveikytei – Zubovienei, kad kasmet aplankote ir lepinate varėniškius aukščiausio lygio meniniais projektais“, – dėkojo R. Bakulienė.
Koncertas „Skambanti spalvų „Jūra“. Čiurlionis ir Debussy“ – neabejotinai vienas iš tų skambių akordų, kurie labai simboliškai ir prasmingai skamba Varėnos krašte puoselėjant didžiausio visų laikų lietuvių genijaus M.K.Čiurlionio atminimą ir tarsi sugrąžina žymų kraštietį į savo gimtinę.
– Šiuo metu su žmona Sonata rengiate koncertus simfoninės poemos „Jūra“ keturioms rankoms prikėlimui?
– Susidraugavau su muzikologu Chariu, kurio visas vardas ir pavardė skamba gan keistai mūsų ausiai – Charalampos Efthymiou. Jis graikas, karantino metu atsirado Lietuvoje, yra aistringai įsimylėjęs M. K. Čiurlionį ir jį dar tik atranda. Mes nemažai su juo diskutavome, kodėl Jadvyga Čiurlionytė brolio simfoninę poemą „Jūra“, kuri pirmą kartą atlikta 1936 m. M. K. Čiurlionio dvidešimt penktosioms mirties metinėms, adaptavo atlikimui fortepijonu keturioms rankoms.
Jadvyga buvo pianistė, muzikologė ir nuolatos gyveno su brolio palikimu. Matyt, jai buvo labai svarbu išgirsti, kaip šis kūrinys skamba. Ji studijavo Berlyne fortepijoną ir muzikologiją ir, kaip aš įtariu, studijų metu ir atliko tą gigantišką darbą adaptuoti didžiąją brolio „Jūrą“ fortepijonui, kadangi laikais, kai dar nebuvo įrašų, didžioji dalis simfoninės, operinės muzikos iš pradžių tapdavo fortepijonine muzika keturioms rankoms. Gal tai buvo dalis jos studijų programos?
Pradėjome tyrinėti Jadvygos padarytą „Jūrą“ keturioms rankoms ir, kas įdomiausia, net profesorius V. Landsbergis nieko apie tai nežinojo. Tai tarsi šimto metų paslaptis, kuri dabar išsiviešino. Charis nuėjo į Jadvygos archyvus ir atrado, kad ji padarė net tris „Jūros“ variantus, pritaikytus fortepijonui. Herojiškas Jadvygos darbas, ypač kad visa tai darė niekada negirdėjusi kūrinio gyvai. Kažką padarė labai gerai, kažką ne taip gerai, ir mes dabar su Sonata tęsiame tą Jadvygos padarytą monumentalų darbą, tikslindami detales, kad „Jūros“ transkripcija gerai skambėtų scenoje.
Beje, labai įdomi istorinė detalė, kad 1903 m. Claude Debussy, vienas didžiųjų to meto pasaulyje muzikos revoliucionierių, pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“ ir tais pačiais metais kitas didis revoliucionierius M. K. Čiurlionis taip pat pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“. C. Debussy savo poemą parašo 1905 m. ir pirmą kartą pagroja Paryžiuje, kur jį ištinka nesėkmė, nes niekam nepatiko tas kūrinys. Ką padaro C. Debussy? Perdirba tą pačią simfoninę poemą tik keturioms rankoms ir iš karto išleidžia natas. Ir jau 1908 m. kūrinys sulaukia didelio pasisekimo. O M. K. Čiurlionio „Jūra“, deja, niekada neturėjo galimybės būti palyginta su C. Debussy bendravardžiu kūriniu. Todėl mes darome programą, kurioje grosime C. Debussy „Jūrą“ ir M. K. Čiurlionio „Jūrą“, kad tie du kūriniai, kurie gimsta tais pačiais metais, būtų kartu vienoje programoje ir klausytojas galėtų išgirsti, kaip toje dvidešimto amžiaus pradžioje skamba tų didžiųjų genijų simfoninė muzika fortepijonu.
Mes žiūrime į tas abi „Jūras“ kaip į labai svarbią edukacinę erdvę ir visus koncertus rengsime muzikos mokyklose, kur vyks seminarai su mokytojais ir mokiniais. Ten pristatysime, kaip spalva tampa garsu arba garsas tampa spalva, kaip tuo metu kompozitoriai visiškai panaikino ribas tarp tapybos ir muzikos. Mes labai norime, kad ten esantys vaikučiai ir mokytojai kūrybingai pradėtų žiūrėti į skirtingų saviraiškos formų galimybę būti greta ir vienai kitą nušviesti. Mes įsivaizduojame, kad per tokį seminarą pasiruošus koncertui, tai ir pats koncertas tampa kitokiu išgyvenimu, nes jie bus pasiruošę išgirsti vėją, bangą, spalvas ir saulės šviesą.
Pirmą kartą istorijoje vieno koncerto metu bus galima išgirsti du tais pačiais metais pradėtus rašyti muzikinius šedevrus – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“). Šios simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms pasklis po įvairius Lietuvos miestus, o taip pat skambės ir Latvijos bei Belgijos klausytojams. Koncertinio turo metu planuojama aplankyti Varėną, Druskininkus, Alytų, Rietavą, Zarasus, Lūznavą (Latvija) ir Antverpeną (Belgija).
Programa „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ sujungia du epochinius dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoninius kūrinius, adaptuotus vienam fortepijonui keturioms rankoms. Čiurlionis ir Debussy pradėjo kurti savo didžiuosius marinistinius opusus tais pačiais, 1903, metais. Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“) pabaigė 1905-aisiais, tais pačiais metais kūrinys buvo pristatytas, tiesa, labai nesėkmingai, Paryžiaus klausytojams. Čiurlionis simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907-aisiais, tačiau pirmą kartą ji buvo atlikta tik 1936 metais, praėjus 25 metams po kompozitoriaus mirties, ir tą kartą be autoriaus partitūroje užrašytos vargonų partijos. Dėl šios priežasties Čiurlionio „Jūra“ negalėjo pelnyti deramos vietos muzikos istorijoje.
Debussy, siekdamas, kad su kūriniu galėtų susipažinti kuo platesnis muzikos mylėtojų ratas, jau 1905 metais parengė ir publikavo kūrinio transkripciją vienam fortepijonui keturioms rankoms. Gal dėl šios priežasties 1908 metais kūrinys skambėjo nebe taip radikaliai ir buvo sutiktas triumfališkai. Nuo tada tai yra vienas įtakingiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoninių kūrinių. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ pritaikymas fortepijonui keturioms rankoms datuojamas maždaug 1925 metais. Jį atliko kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė, tuo metu studijavusi Berlyno konservatorijoje.
Ši „Jūros” adaptacija iki šiol egzistavo tik rankraščio formatu ir čiurlionistikos pasauliui tapo žinoma tik po Jadvygos mirties, apie 1995 metus, jos archyvus ištyrinėjus muzikologui dr. Dariui Kučinskui. Specialiai šiai programai Čiurlionio „Jūros“ transkripcija yra prikelta gyvenimui, iššifruota, suredaguota ir Zubovų fortepijoninio dueto pritaikyta koncertiniam atlikimui.
Taigi, 2022 metais šie du monumentalūs dvidešimtojo amžiaus pradžios kūriniai pirmą kartą gyvai skambės vienoje programoje, taip atskleidžiant dviejų to laikotarpio genijų kūrybinių siekių ir idėjų giminingumą bei pabrėžiant pasaulinį kultūros kontekstą, kuriame kūrė M. K. Čiurlionis. Klausytojams atrasti raktą į šių kūrinių didingumą, kupiną nepažabotos gamtos stichijos galių, padės jau 25 metus drauge muzikuojantys pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. Fortepijoninis duetas,kritikų įvardijamas „didžiaisiais vakaro romantikais“, šį kartą pristatys kitą, stichiškesnį, savo kūrybos pradą.
Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Abu pianistai, tarptautinių konkursų laureatai, muziką studijavo Lietuvoje (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) ir JAV (De Paul universitete Čikagoje) pas pianistus Povilą Stravinską, Jurgį Karnavičių, Esterą Elinaitę, Andrių Kuprevičių, Edvardą Auerį bei Dmitry Paperno. Atlikėjaikoncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių bei yra nuolatiniai tarptautinių festivalių dalyviai. Duetas atliko daugiau kaip 10 skirtingų kompozitorių kūrinių, sukurtų duetui, pasaulines premjeras.
Koncertų ciklas, skiriamas M. K. Čiurlionio amžininko, prancūzų kompozitoriaus Claude’o Debussy 160-osioms metinėms, rengiamas bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje (Institut Français de Lituanie) ir Prancūzijos ambasada Vilniuje (Ambassade de France en Lituanie).
Kovo 20 d., sekmadienį, 15 val., Tarptautinės frankofonijos dienos proga,M. K. Čiurlionio namuose skambės dviejų Čiurlionio amžininkų, prancūzų kompozitorių Maurice Ravel ir Claude Debussy, kūriniai fortepijonui keturioms rankoms. Į koncertą pakvies šiemet 25-ąjį savo fortepijoninio dueto koncertinį sezoną pažymintys pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas (Duo Zubovas).
Maurice Ravel siuita „Mano motina žąsis“ („Ma mere l‘oye“) nukels klausytojus į fantastinį pasakų pasaulį, o Claude Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“), kuriuos fortepijonui keturioms rankoms adaptavo pats kompozitorius, panardins į didingą jūros stichiją. Fantastinis pasakų pasaulis ir gamtos stichijos, dvi labai svarbios Čiurlionio kūrybos erdvės, susipins jo amžininkų prancūzų kompozitorių kūriniuose.
Koncerto programa:
Maurice Ravel (1875 – 1937)
Ma mère l’Oye
Pavane de la Belle au bois dormant: Lent
Petit Poucet: Très modéré
Laideronnette, impératrice des pagodes: Mouvt de marche
Les entretiens de la belle et de la bête: Mouvt de valse très modéré
Le jardin féerique: Lent et grave
Claude Debussy (1862 – 1918)
La mer, trois esquisses symphoniques pour orchestre
„De l’aube à midi sur la mer“ – très lent – animez peu à peu
„Jeux de vagues“ – allegro (dans un rythme très souple) – animé (do dièse mineur)
„Dialogue du vent et de la mer“ – animé et tumultueux – cédez très légèrement (do dièse mineur)
Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas, fortepijoninis duetas
Renginys nemokamas, be išankstinės registracijos (gyva eilė). Viso renginio metu vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.
