Šį šeštadienį (04.30) Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro „d’Academie Sint-Niklaas“, diriguojamo Pieter Matthynssens.
Būsimo koncerto „Piazzolla Čiurlionis“ Antverpene dirigentas dalijasi savo įžvalgomis apie programą:
„Čiurlionis buvo teosofijos, metafizinės religinės filosofijos sinestetas ir šalininkas. Visa jo kūryba yra persmelkta tuo. Nors jis pats niekada nematė tos perskyros, kurią skiriame tarp klausos ir regėjimo. Savo paveikslus jis redukavo iki abstrakčios muzikos lygio ir, atvirkščiai, per simfoninę poemą bandė muzikoje pavaizduoti mišką ar jūrą.
Čiurlionis „Miške“ parašė 1901 metais. Sunku suvokti, kad Čiurlionis, neturėdamas patirties rašyti orkestrui, galėjo sukurti šią simfoninę poemą tokiame jauname amžiuje. „Miške“ – tai šešėlių tembrų žaismas (bosinis klarnetas, angliškas ragas ir ryškus bosinės tūtos vaidmuo) su įtaigiais motyvais, o ne ištemptomis melodijomis. Neturėtumėte tikėtis gegutės, kaip Mahlerio pirmojoje simfonijoje, ar audros, kaip Bethoveno „Pastorale“.
„Miške“ – apie miško „nuobodumą“, apie be galo ilgus pasivaikščiojimus. Čiurlionis rašė norintis išgirsti „Lietuvos pušų ošimą“. „Miške“ yra „National Geographic“ dokumentinio filmo priešingybė, todėl reikalauja kitokio klausytojo požiūrio. Žiūrovai neprivalo nuolat sėdėti įsitempę liesdami tik sėdynės kraštą, kad galėtų sekti visą dramatišką kursą. Priešingai, gali ramiai 20 minučių, lydimi orkestro, pasivaikščioti miške. Be kalbėjimo, žinoma, ir be žiūronų.
Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kompozitoriui ir muzikologui Charalampos Efthymiou. Jis padarė naują kritinį Čiurlionio „Miške“ partitūros leidimą, kurio premjera įvyks busimo koncerto šeštadienį metu. Charalampos, be kita ko, aptiko rankraštyje ne Čiurlionio parašytų tempo nuorodų. Muzikologijos pasaulyje vargu ar įmanoma įsivaizduoti didesnį nusikaltimą. Tai lėmė, kad „Miške“ atlikimo praktika neatitinka kompozitoriaus intencijų. Kai aš pats susigundžiau sekti šiuos tempo pokyčius, Charalampos pasakojo apie kitokią laiko patirtį apie 1900-uosius be laikrodžių ir kad esame itin apleistame Lietuvos miške, o ne Vienos salone. Grosime Charalampos premjerinį kūrinį, tarsi „Miške“ epilogą. Charalampos „Miške“ – tai daugelio metų muzikologinių Čiurlionio tyrinėjimų rezultatas, kurį jis sieja su jo psichologiniu nuosmukiu.
Koncerte taip pat dalyvaus Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, kuris gegužės 1 d., 15 val., priešais Gravenhofą esančioje Sorghvliedt pilyje kartu su žmona Sonata Zuboviene surengs fortepijoninį rečitalį.“ – Pieter Matthynssens.
„Skaitau ir galvoju – o, kad daugiau dirigentų taip įsigilintų į kūrinį, kūrėją, jo aplinką.” – pianistas Rokas Zubovas.