Prancūzijoje įsibėgėja Lietuvos kultūros sezonas 2024. Pasitinkant 149-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį, rugsėjo 19 dieną, 21 valandą Tulūzoje, istorinėje miesto širdyje esančioje Karmelitų koplyčioje, bus pristatyta koncertinė programa „Jūra spindinčiomis spalvomis“. Programa dar bus kartojama ir rugsėjo 28 dieną netoli Tulūzos esančiame Beauliau miestelyje.
Šia programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų, prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude Debussy ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, dvidešimto amžiaus pradžios ir dabarties, bet taip pat ir pristatoma pasaulinė premjera: Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys Oskaro Milašiaus žodžiais chorui ir fortepijonui keturioms rankoms „Refleksijos“.
Neakivaizdus dialogas tarp Debussy ir Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema. Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „Jūra. Trys eskizai simfoniniam orkestrui”, o simbolistas Čiurlionis, tais pat 1903 metais pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks tą patį pavadinimą „Jūra”, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės”. Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą.
Po sukūrimo dviejų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: Debussy „Jūra“ dar iki pirmojo pasaulinio karo, visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis, tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūriniu ir yra laikomas etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru, tuo tarpu Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir kūrinys skambėjo be kompozitoriaus planuotų vargonų bei gerokai pakoreguota instrumentuote. Čiurlionio „Jūros“ likimas patyrė dar ne vieną smūgį: 1956 metais ji buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio „paredaguota”, ją sutrumpinant ir smarkiai pakeičiant orkestruotę. Tik po 1990 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją.
Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis Debussy ir Čiurlionio „Jūrų“ dialogas Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis buvo atnaujintas įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV. O naujoje programoje „Jūra spindinčiomis spalvomis“ jis yra išplėstas chorine abiejų kompozitorių muzika bei nauju specialiai šiai progai sukurtu Nijolės Sinkevičiūtės kūriniu „Refleksijos“, kuris praturtina programą dar viena dimensija. Kūrinio chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagrindu pasirinkti Lietuvos poeto ir diplomato Prancūzijoje, asmenybės, sujungusios savyje dviejų kultūrų pasaulėvaizdžius, Oskaro Milašiaus poetiniai tekstai iš ciklo „Elementai“.
Kalbėdamas apie artėjantį koncertą, pianistas Rokas Zubovas džiaugėsi, kad „su Rolandu Muleika kūrybinį ir dvasinį bendrumą atradome dar studijuodami muzikos akademijoje, ir praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų drauge pristatinėti Čiurlionį ir Debussy Prancūzijoje su jo vadovaujamu nuostabiu ansambliu „Antiphona“ – didelė dovana. Ir abu turime ypač padėkoti kompozitorei Nijolei Sinkevičiūtei, kuri programai sukūrė nepaprastai jautrų kūrinį, kurio, tikrai žinau, laukia labai gražus sceninis gyvenimas“.
Šį savaitgalį Prancūzijoje prasideda pirmasis toks išsamus, tris mėnesius truksiatis, Lietuvos kultūros sezonas – išskirtinis renginių ciklas, pristatantis Lietuvos menininkų kūrybą pasauliui. Jau šį šeštadienį, rugsėjo 14 dieną, Montpellier mieste, kultūros ir meno erdvėje Halle Tropisme, bus pristatytas bendras Lietuvos ir Prancūzijos menininkų kūrybinis projektas „Begaliniai horizontai”.
Projektas apjungia įvairių sričių menininkus: pianistą Roką Zubovą, elektroninės muzikos kūrėją, Phil Von, elektrine viola da gamba griežiančią Justine Ribiere, vizualinių instaliacijų kūrėją Akvilę Anglickaitę bei garso inžinerių Giedrių Kriūną. Šis projektas, skirtas paminėti 150-ąsias lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio metines, siekia atskleisti jo kūrybos gylį, neaprėpiamumą ir nepavaldumą laikui bei erdvei.
Pasitelkę šiuolaikines kūrybines ir technologines priemones, menininkai sukuria patyriminę erdvę, kurioje Čiurlionio muzika ir vaizdinė kūryba tampa tiltu tarp praeities ir dabarties. Publika kviečiama į kelionę, kurioje atskleidžiamas sielos išsilaisvinimo kelias – nuo vidinio kalėjimo iki dvasinės pilnatvės. Ši patyriminė kelionė atspindi kiekvieno žmogaus galimybę atrasti vidinę laisvę, kuriai pakanka ryžto ir įkvėpimo.
Po savaitės, šis projektas keliaus į Restinclières, o po pasirodymų Prancūzijoje, planuojama, kad šį išskirtinį projektą galės išvysti ir Lietuvos publika. Tai bus reta galimybė pamatyti, kaip skirtingų sričių menininkai kartu kuria unikalią sintezę, pristatydami naują požiūrį į lietuvių kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą.
Vilniaus senamiesčio traukos centre – gyvojoje Savičiaus gatvėje – įsikūrę M. K. Čiurlionio namai tęsia tradiciją karštas vasaros dienas atvėsinti gaivia, subalansuota klasikine muzika ir kviečia į ciklo „Skambantis M. K. Čiurlionio Vilnius“ koncertą. Liepos 18 d., 18 val. M. K. Čiurlionio namų klausytojai turės galimybę išgirsti naują smuikininko-kompozitoriaus Mihkelio Keremo bei pianisto Roko Zubovo koncertinę programą „Sapnuojant Sonatą Miške“.
„Ketvirtadienį M.K. Čiurlionio namuose tęsime čiurlioniškus dialogus su fantastišku smuikininku, puikiu kompozitoriumi ir mielu bičiuliu Mihkeliu Keremu. Mūsų draugystė su Mihkeliu prasidėjo prieš daugiau kaip 10 metų festivalyje Suomijoje. Tada ten pristatinėjome Čiurlioniui skirtą programą, ir Čiurlionis Mihkeliui iš pirmo karto tapo ypatingai svarbiu ir įkvepiančiu kūrėju. Ta „draugystė“ su Čiurlioniu pagimdė jau ne vieną kūrinį ir projektą, o šį kartą Mihkelis atsiveža labai įdomią naujieną: šviežiai smuikui ir fortepijonui adaptuotą Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Norite pirmieji išgirsti šį miško variantą – ketvirtadienį užsukite į Čiurlionio namus. Visų labai laukiu.“ – kviečia pianistas Rokas Zubovas.
Programą „Sapnuojant Sonatą Miške“ simboliškai pradės Mihkelio Keremo miniatiūra smuikui ir fortepijonui „Asleep“, vėliau ją tęs trijų amžininkų, kompozitorių M. K. Čiurlionio, M. Ravelio ir L. Janačeko, sonatos smuikui ir fortepijonui. Visų trijų kompozitorių santykis su šiuo žanru apgaubtas paslapties ūkais. Vakarą apibendrins M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ transkripcija smuikui ir fortepijonui (M. Kerem ir R. Zubovas). Atlikėjai tikina, kad koncerto metu, klausytojai panirs į fantazijų ir sapnų karalystę.
Mihkelis Keremas įkūnija garsių smuikininkų, kurie yra ne tik virtuoziški solistai, bet ir žymių orkestrų koncertmeisteriai, įvairiapusiai kamerinės muzikos atlikėjai bei žinomi kompozitoriai, tradiciją. Šiuo metu kompozitoriaus M. Keremo kūrybą sudaro apie 200 kūrinių, tarp kurių yra aštuonios simfonijos, koncertai įvairiems instrumentams su orkestru, styginių kvartetai, kamerinės sonatos. Kaip smuikininkas, M. Keremas yra Liverpulio karališkojo simfoninio orkestro antrasis koncertmeisteris, daug koncertuoja kaip solistas ir įvairių kamerinių ansamblių dalyvis. Lietuvoje smuikininkas yra pažįstamas ir laukiamas svečias, tai jau penktasis jo prisistatymas Lietuvos muzikos mylėtojams.
Pianistas Rokas Zubovas yra koncertavęs Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje, daugelyje Europos valstybių. Itin svarbią vietą pianisto repertuare užima M. K. Čiurlionio (1875-1911) kūryba. Rokas Zubovas yra vienintelis pianistas pasaulyje įrašęs visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui į 6 kompaktines plokšteles (2010 metais, išleido „Impetus musicus“). Pianistas rengia muzikos festivalius, rašo straipsnius įvairiais muzikos ir kultūros klausimais; sukūrė pagrindinį vaidmenį meniniame filme „Laiškai Sofijai“ (2012 metais, režisierius Robert Mullan, Didžioji Britanija), skaitė pranešimus įvairiais M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimo klausimais tarptautinėse konferencijose Lietuvoje, Estijoje, Belgijoje, Argentinoje, JAV.
M. K. Čiurlionio namai kviečia nepraleisti išskirtinės progos – pirmiesiems išgirsti smuikui ir fortepijonui adaptuotą Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ – naujoje smuikininko-kompozitoriaus Mihkelio Keremo ir pianisto Roko Zubovo koncertinėje programoje „Sapnuojant Sonatą Miške“ liepos 18 d. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius).
Šią vasarą, trečiojo ciklo „Skambantis M. K. Čiurlionio Vilnius“ sezono metu, Vilniaus gyventojus ir svečius muzikinėmis miesto istorijomis gaivins ir savo meistriškumu bei M. K. Čiurlionio muzikos interpretacijomis džiugins:
Birželio 2 dieną prasideda jau „59 Fortepijono muzikos vasara M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose”. Ilgiausiai be pertraukos Lietuvoje vykdomas tokio tipo festivalis kviečia visus, planuojančius šią vasarą aplankyti Druskininkuose, nepraleisti progos pasinerti į M. K. Čiurlionio pasaulį ir patirti unikalią paties dailininko ir kompozitoriaus sukurtą dalijimosi muzika tradiciją.
Kiekvienas, apsilankęs M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose, negali nepastebėti didžiajame namelio kambaryje prie sienos prisegto lapelio, kuriame surašyta, kuris iš Mikalojaus Konstantino brolių ir seserų kurią valandą skambindavo pianinu. Nuo ankstyvo ryto, per visą dieną namuose nuolat skambėdavo muzika, o vakaro valandos būdavo skirtos vyriausiajam broliui, kompozitoriui. Mikalojui Konstantinui pradėjus improvizuoti, sode prie namų susirinkdavo darbus užbaigę šeimynykščiai, šeimos draugai ir kaimynai. Šiuos vakarus labai vaizdingai savo prisiminimuose įamžino jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu”.
Artėjant 150-osioms kompozitoriaus metinėms, šiuose vakaruose koncertuoja vis daugiau užsienio šalių atlikėjų, atrandančių kelią į Čiurlionio muziką ir atvykstančių pajusti autentišką kompozitoriaus aplinkos magiją. Prieš du metus vasarą čia koncertavęs sirų kilmės pianistas, mokslų daktaras Ayham Hammour, komentuodamas, kokį stiprų pergyvenimą jis išgyveno koncertuodamas kompozitoriaus namuose, pasidžiaugė „kad festivalis pritraukia vis daugiau tarptautinės publikos, kuri nori iš tiesų mėgautis galimybe klausytis muzikos, atliekamos ten, kur ji buvo sukurta”. Taip pat ir šią vasarą, Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose didžiojo Lietuvos genijaus muziką interpretuos pianistai iš Lenkijos (Stanisław Oracz, 06.22), Estijos (Johan Randvere, 07.03), JAV (Andrew Brownell, 07.24) ir Jungtinės Karalystės (William Fong, 08.21).
Jau tampa festivalio tradicija, kad birželio mėnesį čia savo talentus demonstruoja Lietuvos muzikos gimnazijų ir konservatorijų auklėtiniai. Jausdami artėjantį 150-tąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, ciklo organizatoriai siekia skatinti jaunosios būsimųjų muzikų kartos susidomėjimą didžiojo Lietuvos genijaus kūryba ir jo gyvenimo aplinka. Todėl iš pačių įvairiausių Lietuvos regionų kilę jaunieji muzikai, besimokantys Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje (06.02), Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje (06.08), Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijoje (06.15), Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje (06.09) bei nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (06.16), ne tiktai dalinsis savo muzikavimu M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat turės galimybę pakeliauti po Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis.
„Artėjant labai svarbiai M. K. Čiurlionio datai – 150-ajam jubiliejui, aiškiai jaučiame kylančią naują susidomėjimo ir pagarbos jo kūrybai bangą. Norime, kad kuo daugiau kūrybingų žmonių prisisodrintu Čiurlionio puoselėtomis idėjomis, susirgtu jo „tobulybės ilgesiu“. Todėl ir stengiamės, kad kuo daugiau muzikų dar jaunystėje prisiliestų prie Čiurlionio kūrinių, minčių, siekių, aplinkos. Tada yra vilties, kad jie visam gyvenimui pasiliks pakerėti jo ypatingos šviesos,“ – dalinosi mintimis apie jaunųjų talentų koncertus Druskininkuose festivalio programos sudarytojas ir jaunimo koncertų vedėjas, pianistas Rokas Zubovas.
Kaip ir kasmet, nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, pasižymėję nuo 1965 metų rengiamame tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse. 2024 metų vasaros koncertų cikle išgirsime jau ir pernai rengto Čiurlionio konkurso laureatus bei diplomantus Simoną Pošką (06.28), Elžbietą Dvarionaitę (07.13) ir Kasparą Mikužį (07.31), o taip pat ir daugelio ankstesniųjų konkursų laureatus, pianistus, pristatančius plačiausią įmanomą Lietuvos pianizmo paletę: Jorį Sodeiką (06.26), Daumantą Kirilauską (07.04), Haliną Radvilaitę (07.05), Jurgį Karnavičių (07.06), Gintarą Januševičių (07.10), Robertą Lozinskį (07.17), Neringą Valuntonytę (07.20), Roką Valuntonį (07.27), Andrių Vasiliauską (08.03), Motiejų Bazarą (08.07), Aleksandrą Žvirblytę (08.10), Rimantą Vingrą (08.17), Gabrielę Sutkutę (08.24) ir Roką Zubovą (08.28).
Kiekvienoje koncertinėje programoje, žinoma, skambės M. K. Čiurlionio kūriniai, o taip pat senųjų meistrų (J. S. Bach, J.P. Rameau, L. Beethoven, J. Pachelbel), romantikų (F. Schubert, F. Chopin, F. Liszt, J. Brahms, E. Grieg, I. Albeniz), lietuvių kompozitorių (J. Gruodis K. Bieliukas, A. Šenderovas, J. Andrejevas) ir dvidešimtojo amžiaus ir šiandienos autorių (F. Poulenc, M. Ravel, O. Messiaen, G. Enescu, B. Bartók, K. Szymanowski, C. Vine, M.A. Hamelin) fortepijoninės muzikos šedevrai.
Kiekvienas koncertas, skambantis Čiurlionio namų-muziejaus obelų sode, žada kelionę į magišką pasaulį, kuriame muzika darniai pinasi su nokstančių obuolių kvapu, paukščių balsais ir vėjo gūsiais.
07.05 19:00 HALINA RADVILAITĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, J. Brahms, G. Auric, L.E. Durey, D. Milhaud, A. Honegger, G. Taileferre, F. Poulenc, M. Ravel
07.06 18:00 JURGIS KARNAVIČIUS Programoje: M.K. Čiurlionis, G. Enescu, B. Bartók, K. Szymanowski
07.10 19:00 GINTARAS JANUŠEVIČIUS Programoje: M.K. Čiurlionis, F. Poulenc, C. Debussy, C. Czerny, J.S. Bach, I. Albeniz, Schubert/Liszt, F. Chopin
07.13 18:00 ELŽBIETA DVARIONAITĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, W.A. Mozart, F. Chopin, M.A. Hamelin
07.17 19:00 ROBERTAS LOZINSKIS Programoje: M.K. Čiurlionis, L. Beethoven, T. Hamasyan, N. Kapustin
07.20 18:00 NERINGA VALUNTONYTĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, K. Bieliukas, A. Šenderovas, J. Andrejevas
07.24 19:00 ANDREW BROWNELL (JAV) Programoje: M.K. Čiurlionis, J. Pachelbel, F. Chopin, J.S. Bach
07.27 18:00 ROKAS VALUNTONIS Programoje: M.K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Schubert, C. Ph. E. Bach, Liszt-Horowitz
08.03 18:00 ANDRIUS VASILIAUSKAS Programoje: M.K. Čiurlionis, R. Strauss, J. Turina, F. Mompou, M. Ravel
08.07 19:00 MOTIEJUS BAZARAS Programoje: Čiurlionis-Bazaras, B. Liatošinski, J. Gruodis
08.10 18:00 ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Chopin, E. Grieg, C. Debussy
08.14 19:00 GUODA GEDVILAITĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, C. Reinecke, G. Fauré, M. Ravel
08.17 18:00 RIMANTAS VINGRAS Programoje: M.K. Čiurlionis, J. Brahms
08.21 19:00 WILLIAM FONG (JK) Programoje: M.K. Čiurlionis, L. Beethoven, C. Debussy, M. Ravel
08.24 18:00 GABRIELĖ SUTKUTĖ Programoje: M.K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Chopin, J. Brahms
08.28 19:00 ROKAS ZUBOVAS Programoje: „M.K. Čiurlionis. Keturios stichijos”
Rengėjai: VšĮ Impetus musicus M. K. Čiurlionio namai-muziejus
Partneriai: Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba Druskininkų miesto savivaldybė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Nuo 2020-ųjų Tytuvėnų festivalis, Nacionalinė filharmonija ir M. K. Čiurlionio namai Vilniuje rengia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo dienos koncertus. Taip kuriama tradicija paminėti unikalų Lietuvos menininką klausantis įžymių Lietuvos ir užsienio pianistų. Užsienio atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Toks įdirbis dar svarbesnis tampa UNESCO į minimų sukakčių sąrašą įtraukus Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, kurios Lietuvoje ir pasaulyje bus plačiai minimos 2025 metais.
Šiemet, 149-ojo Čiurlionio gimtadienio proga, lietuvių genijaus muziką rugsėjo 18 d. Nacionalinėje filharmonijoje interpretuos publikai jau pažįstamas, pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas Szymonas Nehringas. Daugelio tarptautinių konkursų laureatas lenkų pianistas yra grojęs su Varšuvos filharmonijos, Santandero, Bambergo, Marselio, Izraelio, Kalgario simfoniniais orkestrais, „Polish Sinfonia Iuventus“, Ciuricho „Tonhalle“ orkestrais. Jo gastrolių keliai driekiasi per Estiją, Vengriją, Rumuniją, Austriją, Prancūziją, Kiniją, Ukrainą, Izraelį, Argentiną, Braziliją, Čilę, JAV ir kitas šalis.
2015 m. Sz. Nehringas tapo Tarptautinio Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje finalistu, pelnė publikos ir keletą specialių prizų. 2016 m. F. Chopino institutas išleido šiame konkurse jo atliktų kūrinių kompaktinę plokštelę. 2017 m. Sz. Nehringas tapo kol kas vieninteliu lenku, nugalėjusiu viename didžiausių pasaulyje tarptautiniame Arthuro Rubinsteino pianistų konkurse Tel Avive. Šis laimėjimas atvėrė duris į svarbiausias pasaulio koncertų sales: „Carnegie Hall“ Niujorke, Hamburgo „Elbphilharmonie“, Barselonos „Palau de la Música Catalana“, Berlyno „Konzerthaus“ ir filharmoniją, Vienos „Musikverein“, Miuncheno „Herkulessaal“.
Gimtadienio koncerte Sz. Nehringas interpretuos visą pluoštą M. K. Čiurlionio preliudų, o programą „įrėmins“ ankstyvosios L. van Beethoveno sonatos bei stambieji F. Chopino fortepijoniniai opusai.
Programa:
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Sonata fortepijonui, op. 2 Nr. 1 Sonata fortepijonui, op. 31 Nr. 3
Penktadienį, balandžio 19 d., po keturių menininkų – Philo Vono, elektronika, Roko Zubovo, fortepijonas, Justine Ribière, viola da gamba, Akvilės Anglickaitės, videomenas, – rezidencijos M. K. Čiurlionio namuose, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre įvyko pirmasis projekto „Begaliniai horizontai“ pristatymas, premjera Vilniuje.
Begaliniai Horizontai premjera Vilniuje
Projektas yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis.
„Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024“ jau buvo pristatytas spaudos konferencijoje kovo 11 dieną Paryžiuje. Pirmieji renginiai Prancūzijoje numatyti rugsėjo mėnesį, tačiau kūrybiniai, parengiamieji darbai jau prasidėjo.
Sezonui kuriamo audiovizualinio projekto „Begaliniai horizontai“(pranc. „Horizons Infinis“) kūrybinė komanda – viola da gambagriežianti Justine Ribiere (Prancūzija), videomenininkė Akvilė Anglickaitė, pianistas Rokas Zubovasir elektorinės muzikos kūrėjas Philas Vonas (Prancūzija) – įsikūrs M. K. Čiurlionio namuose, kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė lietuvių tautos genijus – kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Balandžio 15–17 dienomis memorialinis kultūros centras taps projekto rezidencija, kur vyks intensyvios kūrybinės dirbtuvės, pasiruošimas pirmiesiems projekto pristatymams Lietuvoje.
Elektroninės-akustinės muzikos koncerto „Begaliniai horizontai“, lydimo AI generuotų videovaizdų, pagrindas – ypatingas Čiurlionio kūrybinio palikimo derinys tarp labai intensyvaus gamtos pajutimo, meilės seniausioms kultūrinėms tradicijoms ir nenugalimo vidinio poreikio nuolatiniam atsinaujinimui. Atliepiant tokį kūrėjui itin svarbų atsinaujinimo ir modernių ieškojimų bei menų bendrystės poreikį, unikalus kūrėjų kvartetas scenoje, pasitelkdamas gyvas garso ir vaizdo improvizacijas, klausytojus ves simbolinių, meditatyvių garso peizažų takais, kiekvieną kartą atsiskleidžiančiais vis kitokiais kūrybiniais sceniniais atradimais. Sujungus akademinės, elektroninės muzikos pasaulius ir juos nuspalvinus gyvu laiku gimstančia vaizdo plastika, generuojama iš Čiurlionio kūrybos ženklų, bei juos papildant prancūziška gija barokinio instrumento viola da gamba garsais, klausytojai panirs į kultūrines, istorines patirtis, veikiančias sąmonės ir pasąmonės sankirtoje.
Projekto bendraautoris pianistas Rokas Zubovas: „Mes pažįstame Čiurlionį kaip neaprėpiamų vizijų kūrėją, bet, žvelgiant į jo eskizus, į jo rankraščius, labai akivaizdu, kad net ir genijui kiekvienas kūrinys – tai tarsi vis nauja kelionė, kelionė į kūrybinio išsipildymo lauką, į erdvę, kurioje nebėra ribų, nebėra kliuvinių. Kad nueitų tą kelią, kūrėjas turi visų pirma įveikti savo vidinius gniaužtus, aplinkos varžtus, pačias įvairiausias kliūtis. Čiurlionis yra nepakartojamas dar ir tuo, kad kiekvienas jo kūrinys – tai šviesa ir harmonija, tai viltis ir nesustabdomas kūrybos triumfas. Kiekvieną kartą su Philu eidami į sceną siekiame nukeliauti tą kelią. Čiurlionis mūsų kelionėse yra ir mokytojas, ir įkvėpimo šaltinis – visą programą grindžiame jo garsine ir vizualine kūryba, o taip pat ir jo asmenybe. Kiekviena kelionė skirtinga, tai kviečia vis iš naujo ir iš naujo keliauti tuo savęs pažinimo ir išbandymo taku. Šį kartą eisime keturiese. Bus dar įdomiau: Justine ir Akvilė – tai dvi autentiškos menininkės, atsinešančios į bendrą kūrybos lauką savo nepakartojamas nuotaikas, charakteristikas, spalvas ir pajautas.“
Kūrybinę projekto „Begaliniai horizontai“ komandą sudaro keturi menininkai – Philas Vonas, elektronika, Rokas Zubovas, fortepijonas, Justine Ribière, viola da gamba, Akvilė Anglickaitė, videomenas, – visą savo gyvenimą ieškantys įvairių raiškos formų ir stilistikų bendrysčių, siekiantys atpažinti vidinius glūdinčius skirtingų kultūrinių ir socialinių patirčių bendrumus ir archetipinius bendražmogiškus ženklus, leidžiančius susikalbėti meninėmis pajautomis ir simboliais.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje jau buvo pristatytas spaudos konferencijoje kovo 11 dieną Paryžiuje. Pirmieji renginiai Prancūzijoje numatyti rugsėjo mėnesį, tačiau Vilniaus ir Varėnos muzikos mylėtojai turės unikalią galimybę vieną iš naujai sezonui kuriamų projektų išgirsti koncertuose jau balandžio mėnesį. Šiuose Čiurlioniui labai svarbiuose miestuose bus pristatytas naujausias pianisto Roko Zubovo ir prancūzų elektroninės muzikos kūrėjo Philo Vono, dviejų labai skirtingų muzikų, suvienytų meilės ir pagarbos didžiojo Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybai ir asmenybei, darbas„Begaliniai horizontai“ (pranc. „Horizons Infinis“).
Audiovizualinis projektas, sukurtas drauge su elektronine viola da gamba griežiančia Justine Ribiere iš Prancūzijos ir videoinstaliacijas sukūrusia lietuvių menininke Akvile Anglickaite, yra įtrauktas į artėjančio Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programą. Pirmieji šio projekto pristatymą turės galimybę išvysti, patirti ir išgirsti Varėnos ir Vilniaus miestų gyventojai bei svečiai. Premjeros, po keturių menininkų rezidencijos Čiurlionio namuose Vilniuje, vyks balandžio 18 ir 19 dienomis Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos koncertų salėje ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre Vilniuje.
Šios muzikinės programos pagrindas – ypatingas Čiurlionio kūrybinio palikimo derinys tarp labai intensyvaus gamtos pajutimo, meilės seniausioms kultūrinėms tradicijoms ir nenugalimo vidinio poreikio nuolatiniam atsinaujinimui. Atliepiant tokį kūrėjui itin svarbų atsinaujinimo ir modernių ieškojimų bei menų bendrystės poreikį, unikalus kūrėjų kvartetas scenoje, pasitelkdamas gyvas garso ir vaizdo improvizacijas, klausytojus ves simbolinių, meditatyvių garso peizažų takais, kiekvieną kartą atsiskleidžiančiais vis kitokiais kūrybiniais sceniniais atradimais.
Sujungus akademinės, elektroninės muzikos pasaulius ir juos nuspalvinus gyvu laiku gimstančia vaizdo plastika, generuojama iš Čiurlionio kūrybos ženklų, bei juos papildant prancūziška gija barokinio instrumento viola da gamba garsais, klausytojai panirs į kultūrines, istorines patirtis, veikiančias sąmonės ir pasąmonės sankirtoje.
Projekto bendraautoris pianistas Rokas Zubovas: „Mes pažįstame Čiurlionį kaip neaprėpiamų vizijų kūrėją, bet, žvelgiant į jo eskizus, į jo rankraščius, labai akivaizdu, kad net ir genijui kiekvienas kūrinys – tai tarsi vis nauja kelionė, kelionė į kūrybinio išsipildymo lauką, į erdvę, kurioje nebėra ribų, nebėra kliuvinių. Kad nueitų tą kelią, kūrėjas turi visų pirma įveikti savo vidinius gniaužtus, aplinkos varžtus, pačias įvairiausias kliūtis. Čiurlionis yra nepakartojamas dar ir tuo, kad kiekvienas jo kūrinys – tai šviesa ir harmonija, tai viltis ir nesustabdomas kūrybos triumfas. Kiekvieną kartą su Philu eidami į sceną siekiame nukeliauti tą kelią.
Čiurlionis mūsų kelionėse yra ir mokytojas, ir įkvėpimo šaltinis – visą programą grindžiame jo garsine ir vizualine kūryba, o taip pat ir jo asmenybe. Kiekviena kelionė skirtinga, tai kviečia vis iš naujo ir iš naujo keliauti tuo savęs pažinimo ir išbandymo taku. Šį kartą eisime keturiese. Bus dar įdomiau: Justine ir Akvilė – tai dvi autentiškos menininkės, atsinešančios į bendrą kūrybos lauką savo nepakartojamas nuotaikas, charakteristikas, spalvas ir pajautas.“
Kūrybinę projekto „Begaliniai horizontai” komandą sudaro keturi menininkai – Philas Vonas, elektronika, Rokas Zubovas, fortepijonas, Justine Ribière, viola da gamba, Akvilė Anglickaitė, videomenas, – visą savo gyvenimą ieškantys įvairių raiškos formų ir stilistikų bendrysčių, siekiantys atpažinti vidinius glūdinčius skirtingų kultūrinių ir socialinių patirčių bendrumus ir archetipinius bendražmogiškus ženklus, leidžiančius susikalbėti meninėmis pajautomis ir simboliais.
M. K. Čiurlionio namuose ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus su pianistais Petro Bondaru (Ukraina) ir Kristianu Riisageriu (Danija).
Balandžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val.ciklo atidarymo vakaro programoje atlikėjas Petro Bondaras derins dviejų skirtingų epochų kūrinius: J. S. Bacho ir J. Haydno muziką atliks greta kitų dviejų amžininkų C. Debussy ir M. K. Čiurlionio.
Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. pirmą kartą M. K. Čiurlionio namuose pasirodysiantis atlikėjas Kristianas Riisageris, „Gradus“ mokyklos Orhuse (Danija), „Hanns Eisler“ (Berlynas) bei Karališkosios akademijos (Danija) absolventas atliks C. Nielsen, M.K. Čiurlionio ir J. Brahms kūrinius.
Reguliariai užsienio koncertų salėse ir įvairiuose festivaliuose pasirodantys pianistai šį kartą išskirtinai M. K. Čiurlionio namų prašymu parengtas koncertines programas, į kurias įtraukti ir M. K. Čiurlionio kūriniai, atliks Vilniaus publikai. Kviečiame nepraleisti išskirtinės progos išgirsti šiuos fortepijoninės muzikos talentus M. K. Čiurlionio namuose. Bilietus platina Bilietai.lt
Tęstiniame, nuo 2020 m. M. K. Čiurlionio namų vykdomame muzikiniame projekte – koncertų cikle „Dialogai su Čiurlioniu“ – savo muzikines programas, interpretacijas ir mintis jau pristatė kelios dešimtys tarptautinės fortepijoninės muzikos scenos solistų, taip pat duetai ir kolektyvai. Programos, sulaukusios itin didelio susidomėjimo, atliktos ir kituose, nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ partnerių, miestuose. Projekto gyvavimo metu įvyko ir pasaulinė premjera – kompozitoriaus ir smuikininko Mihkelio Keremo (Estija) drauge su pianistu Roku Zubovu pagal Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui eskizus sukurto naujo kūrinio „Neatsisveikinęs“ pristatymas.
„Dialogų su Čiurlioniu“ atlikėjų geografija iš tiesų įspūdinga. 2023 metais cikle dalyvavo mokslininkė Sara Crombach (Olandija), muzikologas, kompozitorius Charris Efthimiou (Graikija), fortepijoniniai duetai „Wasko“ (Lenkija) ir „Miroirs“ (Italija), Augusto Gocento (violončelė) ir Gabrielės Sutkutės (fortepijonas) duetas, solistai Johanas Randvere (Estija), Andrew Brownellas (JAV) ir Athina Giliopoulou (Graikija). 2022 metais pasirodė Gustavas Piekutas (Danija), fortepijoninis Vilijos Poškutės ir Tomo Daukanto duetas. Džiazines programas atliko Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) drauge su Janu Maksimovičiumi (saksofonas) bei svečiai iš Latvijos trio „Equanimity“: Janis Rubikis (kontrabosas), Edgars Cirulis (fortepijonas) ir Rudolfs Dankfelds (mušamieji). Specialiai projektui buvo suburtas jungtinis styginių kvartetas „ČiurLys“: Nikita Nekh, smuikas (Ukraina), Natalia Radkova, smuikas (Ukraina), Ugnė Gaučiūtė, altas (Lietuva), Gaudas Paulius Krištaponis, violončelė (Lietuva). 2021 ir 2020 metais M. K. Čiurlionio namų publika ir Vilniaus miesto svečiai mėgavosi Peterio Laulo (Estija), Urio Brenerio (Izraelis), Alexanderio Panizzos (Kanada), Dmitryjaus Mayborodos (Vokietija), Steno Lassmanno (Estija), Mariuszo Drzewickio (Lenkija) rečitaliais.
Ketvirtus metus vykdomas M. K. Čiurlionio namų projektas sėkmingai prisideda prie užsienio šalių atlikėjų įtraukimo į Lietuvos muzikos pasaulį. Projekte dalyvavę atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą ir juos atlikdami kitose tarptautinėse scenose, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Muzika – tai viena universaliausių kalbų, leidžiančių šiuos tikslus įgyvendinti. Kaip yra sakęs pats Čiurlionis, „muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“.
Atlikėjai: > Rokas Zubovas, fortepijonas < Phil Von, elektronika > Justine Ribiere, elektrinė viola da gamba < Akvilė Anglickaitė, video
Pianistas Rokas Zubovas ir prancūzų elektroninės muzikos kūrėjas Phil Von, vedami meilės ir pagarbos didžiojo Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybai ir asmenybei, drauge muzikuoja nuo 2018 metų. Jų naujausias darbas „Begaliniai horizontai“ (pranc. „Horizons Infinis“), sukurtas drauge su elektronine viola da gamba griežiančia Justine Ribiere iš Prancūzijos ir video instaliacijas sukūrusia lietuvių menininke Akvile Anglickaite, yra įtrauktas į Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programą.
Šios muzikinės programos pagrindas – Čiurlionio kūrybinis palikimas, jo idėjų ir simbolių pasaulis, naujoviškai interpretuojamas ir įprasminamas keturių labai skirtingų menininkų.
Atliepiant Čiurlioniui tokį svarbų nuolatinio atsinaujinimo ir modernių ieškojimų bei menų bendrystės poreikį, unikalus kūrėjų kvartetas scenoje pasitelkdamas gyvas garso ir vaizdo improvizacijas, klausytojus ves simbolinių meditatyvių garso peizažų takais, kiekvieną kartą atsiskleidžiančiais vis kitokiais kūrybiniais sceniniais atradimais.
