Prancūzijoje įsibėgėja Lietuvos kultūros sezonas 2024. Pasitinkant 149-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį, rugsėjo 19 dieną, 21 valandą Tulūzoje, istorinėje miesto širdyje esančioje Karmelitų koplyčioje, bus pristatyta koncertinė programa „Jūra spindinčiomis spalvomis“. Programa dar bus kartojama ir rugsėjo 28 dieną netoli Tulūzos esančiame Beauliau miestelyje. 

Šia programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų, prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude Debussy ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, dvidešimto amžiaus pradžios ir dabarties, bet taip pat ir pristatoma pasaulinė premjera: Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys Oskaro Milašiaus žodžiais chorui ir fortepijonui keturioms rankoms „Refleksijos“. 

Neakivaizdus dialogas tarp Debussy ir Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema.  Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „Jūra. Trys eskizai simfoniniam orkestrui”, o simbolistas Čiurlionis, tais pat 1903 metais pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks tą patį pavadinimą „Jūra”, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės”. Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą.

Po sukūrimo dviejų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: Debussy „Jūra“ dar iki pirmojo pasaulinio karo, visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis, tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūriniu ir yra laikomas etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru, tuo tarpu Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir kūrinys skambėjo be kompozitoriaus planuotų vargonų bei gerokai pakoreguota instrumentuote. Čiurlionio „Jūros“ likimas patyrė dar ne vieną smūgį: 1956 metais ji buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio „paredaguota”, ją sutrumpinant ir smarkiai pakeičiant orkestruotę. Tik po 1990 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją. 

Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis Debussy ir Čiurlionio „Jūrų“ dialogas Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis buvo atnaujintas įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV. O naujoje programoje „Jūra spindinčiomis spalvomis“ jis yra išplėstas chorine abiejų kompozitorių muzika bei nauju specialiai šiai progai sukurtu Nijolės Sinkevičiūtės kūriniu „Refleksijos“, kuris praturtina programą dar viena dimensija. Kūrinio chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagrindu pasirinkti Lietuvos poeto ir diplomato Prancūzijoje, asmenybės, sujungusios savyje dviejų kultūrų pasaulėvaizdžius, Oskaro Milašiaus poetiniai tekstai iš ciklo „Elementai“. 

Kalbėdamas apie artėjantį koncertą, pianistas Rokas Zubovas džiaugėsi, kad „su Rolandu Muleika kūrybinį ir dvasinį bendrumą atradome dar studijuodami muzikos akademijoje, ir praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų drauge pristatinėti Čiurlionį ir Debussy Prancūzijoje su jo vadovaujamu nuostabiu ansambliu „Antiphona“ – didelė dovana. Ir abu turime ypač padėkoti kompozitorei Nijolei Sinkevičiūtei, kuri programai sukūrė nepaprastai jautrų kūrinį, kurio, tikrai žinau, laukia labai gražus sceninis gyvenimas“.