Tarptautinė konferencija „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“ 2022-06-23

Pianistas Rokas Zubovas liepos 1 d., penktadienį, 15:15 val. tarptautinės konferencijos „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“ metu skaitys pranešimą „Skambančios spalvų Jūros. Čiurlionis ir Debussy“.

2022 metų konferencijos tema – „Gyvybės mitologema: „Žalčio sonata“. Liepos 1-2 dienomis Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59) ir Europa Royale konferencijų centre (Vilniaus al. 7) vyksiančios konferencijos metu pranešimus skaitys: Nida Gaidauskienė, Antanas Andrijauskas, Naglis Kardelis, Vytautas Tumėnas, Žilvinas Svigaris, Laura Varnauskaitė, Dalia Micevičiūtė, Stasys Mostauskis, Rokas Zubovas, Jūratė Landsbergytė, Inga Laužonytė. Programą paįvairins LMTA Studentų styginių kvartetas.

Pirmos dienos (liepos 1 d.) programa – ČIA.
Antros dienos (liepos 2 d.) programa – ČIA.

Renginio nuoroda ZOOM platformoje: ČIA.
Programa EN kalba.

Daugiau informacijos:
El. p.: mkcsonatos@gmail.com
Tel.: +370 688 90 411
Facebook

Literatūra ir menas: „Nepaklusnumas veikiausiai yra mano įgimta savybė“ – Rokas Zubovas 2022-06-16

StraipsnisGiedrius Kuprevičius ir Rokas Zubovas apie Čiurlionį, nepaklusnumą ir laiškus

Literatūra ir menas.
× Alma Laužonytė, Inga Laužonytė.
2022-06-14 20:36:57

Nors M. K. Čiurlionio kūryboje daug tragizmo, bet didžioji dalis jo kūrybos persmelkta šviesos šauksmo. Tuo pat metu jo menas realus, kita vertus, paradoksaliai klaidinantis…

Mano supratimu, M. K. Čiurlionio muzika skleidžiasi erdvėje tarp šešėlio ir šviesos, tame net mažiausiam emociniam judesiui labai jautriame lauke – tarsi miške pro medžius švelniai prasiskverbiantys saulės spinduliai. Ta erdvė – tai nuolatinė ir nenuilstanti tobulybės paieška, harmonijos ir grožio siekis, tuo pat metu jaučiant, kokia trapi ir lengvai pažeidžiama yra harmonija.

Tai nėra ambivalentiška jungtis, tai labiau nuolatinio siekio, vis gilesnio ir pilnesnio savęs pažinimo ir vystymo siekis. Ne veltui M. K. Čiurlionis laiškuose ir užrašuose ne vieną kartą rašo apie gražiausių minčių ir siekių trapumą, atsitrenkiančių į pasaulio grubumą. Tikri dvasios, kūrybos dalykai visada nelengvai užčiuopiami. Ar tai turi įtakos mano gyvenimo apsisprendimams ir pasirinkimams? Be abejo.

Ar turite čiurlioninę misiją?

1986 m. M. K. Čiurlionio pianistų konkurse pelniau pirmąją vietą ir prizą už geriausią M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją. Tada man pačiam tai buvo labai netikėta. O atsigrįžau paanalizuoti to įvykio tik po kokių 30 metų. Tada supratau, kad tas komisijos sprendimas man, jaunam žmogui, pianistui, buvo gal pats lemtingiausias gyvenimo įvykis, su įvertinimu drauge įspaudęs tam tikros pareigos ženklą. Su M. K. Čiurlionio kūryba leidžiu jau daug dešimtmečių. Ir, turiu prisipažinti, nesijaučiu vykdąs misiją. Labiau jaučiuosi pagautas M. K. Čiurlionio kūrybos kerų – minčių, idėjų, raiškos – ir vertinu kaip dovaną galimybę dalytis tais kūrybos stebuklais.

Ar turite čiurlioninę misiją?

1986 m. M. K. Čiurlionio pianistų konkurse pelniau pirmąją vietą ir prizą už geriausią M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją. Tada man pačiam tai buvo labai netikėta. O atsigrįžau paanalizuoti to įvykio tik po kokių 30 metų. Tada supratau, kad tas komisijos sprendimas man, jaunam žmogui, pianistui, buvo gal pats lemtingiausias gyvenimo įvykis, su įvertinimu drauge įspaudęs tam tikros pareigos ženklą. Su M. K. Čiurlionio kūryba leidžiu jau daug dešimtmečių. Ir, turiu prisipažinti, nesijaučiu vykdąs misiją. Labiau jaučiuosi pagautas M. K. Čiurlionio kūrybos kerų – minčių, idėjų, raiškos – ir vertinu kaip dovaną galimybę dalytis tais kūrybos stebuklais.

Kokius M. K. Čiurlionio asmenybės bruožus kaip jo proanūkis pastebite savyje?

M. K. Čiurlionis man yra daugiau nei menininkas. Jis – vienas didžiųjų Mokytojų. Būtų labai keista, jei leisdamas daug laiko su Mokytoju – išjausdamas ir analizuodamas jo kūrinius, dirbdamas su jo tekstais, užrašytomis mintimis, išsamiai susipažindamas su jų gyvenimiškais sprendimais, – neperimtum tam tikrų Mokytojo savybių ar savo sprendimų negrįstum Mokytojo įžvalgomis. Todėl tai, kad tam tikri mano sprendimai ar savybės yra paveikti Mokytojo, vertinu labai natūraliai.

Atrodo M. K. Čiurlionis neatsiejamas nuo sonatų. Žavinga, jog jūsų žmonos vardas – Sonata. Ar rašydavote laiškus savo žmonai? Ką jums reiškia laiškas?

Laiškus rašau. Kartais ir Sonatai, bet kadangi laiškai skirti bendrauti tuo atveju, kai esi atskirai, džiaugiuosi, kad dažnai rašyti Sonatai netenka – mieliau būti drauge. Liūdna, kad laiškų rašymo kultūra nyksta užleisdama vietą vaizdiniams, ženkliniams, skubiems, momentiniams bendravimo būdams. Rašyti ir skaityti laiškus, man atrodo, yra labai svarbus dvasinio bendravimo aktas, kurio stygius dabar labai juntamas.

M. K. Čiurlionio vaizdo ir garso dialogas…

Taip, sutinku. Matydamas, kaip drąsiai ir nenuspėjamai M. K. Čiurlionio muzika ima plėtotis, keistis, transformuotis nuo to momento, kai jis pradeda užsiimti vizualiaisiais menais, spėju, jo galvoje vyko nenutrūkstamas garso ir vaizdo dialogas. Manau, tam tikri vienos raiškos sprendimai iš karto maitindavo kitos raiškos vaizduotę, o pamėgintas naujas sprendimas toliau skatindavo naujus pirmosios raiškos ieškojimus. Tai buvo tarsi dvigubas veidrodis: vaizdas gimdo vaizdą, kurio refleksija gimdo naują vaizdą ir taip iki begalybės…

Kaip per M. K. Čiurlionį atverti vartus į kultūrą, pamatyti postčiurlionistinę Lietuvą?

Reikia tik neužmiršti, kad M. K. Čiurlionis iki šiol yra išlikęs vienintelis Lietuvos, o gal ir viso pasaulio kūrėjas, tuo pačiu metu pravėręs naujas erdves dvejose tokiose skirtingose kūrybos erdvėse – tapyboje ir muzikoje. Jo kūryboje esti nepaliaujamo atsinaujinimo spyruoklė… Todėl užsidaryti M. K. Čiurlionyje, o ne per jį atverti reikštų paminti jo kūrybos siekius.

M. K. Čiurlionio kūryboje dominuoja labiau lietuviška ar pasaulietinė regimybė?

M. K. Čiurlionis vizualiojoje kūryboje sugebėjo paliesti pačius giliausius, bendražmogiškiausius klodus. Kaip jis tai padarė – ne man spręsti. Mano matyti pavyzdžiai sako, kad japonas, iranietis, amerikietis, italas, suomis, prancūzas, rusas skaito M. K. Čiurlionio kūrinius „be vertėjo pagalbos“.

Ilgai mokėtės užsienyje. Ar meno samprata švietimo srityje itin kontrastinga lyginant su Lietuva?

Sunku palyginti. Mano formaliosios akademinės studijos vyko dar okupuotoje Lietuvoje, todėl, natūralu, ten meno samprata visada buvo pateikiama kaip kova tarp dviejų ideologijų. Man tai ir tada buvo, ir dabar yra svetima. Su Sonata veržėmės į pasaulį, kad atrastume kitokią sampratą. Ją radome. Šiandien susitikdamas su moksleiviais, studentais matau laisvus, mąstančius, jaučiančius žmones. Bet suprantu, kad labiausiai tai priklauso nuo konkrečių mokytojų… nes, deja, sutinku ir kitokių jaunų žmonių.

Kas galėjo būti esminis M. K. Čiurlionio Mokytojas?

Edukacijose jauniesiems klausytojams visada akcentuoju, kad M. K. Čiurlionis iš vaikystės atsineša tris labai svarbius visą jo kūrybą maitinančius įvėpimo šaltinius: gamtą, dainą ir bažnyčios vargonus. Per dainą jis lieka ištikimas lietuviškai tradicijai, nuolat ją perinterpretuoja, nes suprasdamas, kad Lietuvos balsas į pasaulio kultūrų šeimą įsipins ir prasmingai skambės būtent dėl unikalumo, kylančio iš senosios lietuviškos tradicijos. Labai intensyvus gamtos potyris nuspalvina visą jo kūrybą panteizmo dvasia – tai pats akivaizdžiausias jo kūrybos –muzikinės ir tapybinės – sluoksnis. O ankstyva pažintis su bažnytine aplinka (nuo vaikystės grojo vargonais bažnyčioje) skatina nuojautą, kad greta visada slypi didelė, neregima paslaptis, kviečianti nuolat ieškoti tobulybės.

Jūsų organizuojamas festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ išsiskiria konceptualumu. Į nepaklusnumą žvelgiate kaip į kūrybingumo formą. Kaip žmogui išsiugdyti sveiką nepaklusnumą?

Nepaklusnumas veikiausiai yra mano įgimta savybė. O nepaklusnumas, kaip kūrybingumo forma, mano supratimu, yra labai natūrali būsena: kad atsirastų noras kurti, turi nepasitenkinti esama situacija, aplinka. Festivalis, kurį organizavau 15 metų, buvo itin gera kūrybinė laboratorija, labai praplėtusi požiūrį į pianisto veiklos ir saviraiškos erdves.

PROGRAMA | „57 Fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose” 2022-06-13

#FortepijoninėVasara

Kaip ir kasmet,  nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius. 

2022 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai propaguojantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė ir Gabrielė Sutkutė bei šių metų tarptautinio Vainiūno konkurso laureatas Jonas Šopa. Plečiant M. K. Čiurlionio muzikos puoselėtojų užsienio šalyse vajų, šią vasarą koncertų klausytojai išgirs kaip M. K. Čiurlionio muziką interpretuoja Mariia Kurhuzova (Ukraina), Ayham Hammour (Sirija/Lenkija), Dmitry Mayboroda (Vokietija) ir Juris Žvikovs (Latvija). 

Laikas: 2022.06.04 – 2022.08.31
Vieta: M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkai

KONCERTŲ KALENDORIUS:

Afiša (1)

06.04 13:00
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai
Programoje M. K. Čiurlionio ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūriniai

06.05 13:00
Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai
Programa „Pasveikinimas Čiurlioniui iš Saulės miesto“

06.11 13:00
Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos auklėtiniai
Programa „Linkėjimai Čiurlioniui iš pajūrio“

06.12 13:00
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai
Programoje M. K. Čiurlionio ir prancūzų kompozitorių kūriniai

Afiša (2)

06.29 19:00
Pianistai SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
Programa „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy

07.02 18:00
Pianistė MARIIA KURHUZOVA (Ukraina)
Programoje Čiurlionis, Schubert, Bach–Busoni, Chopin, Medtner, Schumann

07.06 19:00
Pianistas ROKAS VALUNTONIS
Programoje Čiurlionis, Grieg, Debussy, Mendelssohn, Chopin

07.09 18:00
Pianistė NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje Čiurlionis, Debussy, Vine, Franck

07.13 19:00
Pianistas JONAS ŠOPA
Programoje Čiurlionis, Liszt, Šenderovas, Ginastera, Vainiūnas, Scriabin, Mompou, Rachmaninov

07.16 18:00
Pianistė BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
Programoje Čiurlionis, Dvořák, Debussy, Vasks, Vainiūnas

07.20 19:00
Pianistas AYHAM HAMMOUR (Sirija/Lenkija)
Programoje Čiurlionis, Rachmaninov, Haydn

07.23 18:00
Pianistė HALINA RADVILAITĖ
Programoje Čiurlionis, Schumann, Turina

07.27 19:00
Pianistas DMITRY MAYBORODA (Vokietija)
Programoje Čiurlionis, Schumann

07.30 18:00
Pianistė GUODA GEDVILAITĖ
Programoje Čiurlionis, C. Schumann, Bonis, Thalberg, Boulanger, Ravel

08.03 19:00
Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje Čiurlionis, Galuppi, Ravel, Galiamova, Shostakovich

08.06 18:00
Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje Čiurlionis, Grieg, Halffter, Chopin, Debussy

08.10 19:00
KAUNAS PIANO FEST 2022 LAUREATAI

08.13 18:00
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje Čiurlionis, Bach–Siloti, Bach–Rachmaninov, Bach–Busoni, Bach–Van Bladel, Beethoven, Chopin, Debussy, Szymanowski

08.17 19:00
Pianistas JURIS ŽVIKOVS (Latvija)
Programoje Čiurlionis, Bach–Petri, Haydn, Kalniņš, Garūta, Rachmaninov

08.20 18:00
Pianistas JURGIS KARNAVIČIUS
Programoje Čiurlionis, Glass, Mozart, Liszt, Silvestrov

08.24 19:00
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje Čiurlionis-Bazaras, Mickis, Ravel

08.27 18:00
Pianistė GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje Čiurlionis, Haydn, Franck, Prokofiev

08.31 19:00
Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje Čiurlionis, Beinaris, Jakubėnas, Mompou, Respighi, Turina

BILIETAI po 3€ ir 5€
Įsigyti renginio dieną prieš koncertą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai).

RENGĖJAI:
VŠĮ IMPETUS MUSICUS
M.K. ČIURLIONIO NAMAI-MUZIEJUS

PARTNERIAI:
KAUNO J. NAUJALIO MUZIKOS GIMNAZIJA
ŠIAULIŲ S. SONDECKIO MENŲ GIMNAZIJA
KLAIPĖDOS E. BALSIO MENŲ GIMNAZIJA
NACIONALINĖ M.K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLA

RĖMĖJAI:
LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO MUZIEJUS

Facebook

Rekreacinis vyksmas: „Laiškai iš sapno“ | Kultūros Naktis 2022 2022-06-08

Ar kada nors teko sapnuoti tokį nuostabų sapną, iš kurio nesinorėjo pabusti?

Ar teko svajoti dar kada patirti bent kažką panašaus?

Būtent sapno motyvas M. K. Čiurlionio kūryboje – tarsi niekada neapleidžiantis savitos, tik jam būdingos realybės kūrimas. Realybės, kuri neturi nieko bendra su šiuo pasaulio sunkumais, kuri tarsi skirta pabėgti, įkvėpti ten taip reikalingų jėgų ir tikėjimo gyventi po tikrąja saule.

Kviečiame Kultūros Naktis 2022 metu pasinerti į tokią M. K. Čiurlionio kūrybos oazę rekreacinio vyksmo metu „Laiškai iš sapno“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15).

Laikai:
➤ Pirmasis pasirodymas – 20:00;
➤ Antrasis pasirodymas – 22:00.

Kūrybinė komanda: 
➤ Muzikinio takelio autorius ir atlikėjas – pianistas Rokas Zubovas;
➤ Idėjos autorė ir režisierė – Livija Krivickaitė;
➤ Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai – Eglė Agota Matulytė, Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė, Adelina Skalandytė, Domas Šiaulytis;
➤ Užkadrinis balsas – Arnis Aleinikovas.

„Laiškai iš sapno“ atspirties taškas – M. K. Čiurlionio muzikos, paveikslų ir literatūros sintezė. Apjungus pianisto Roko Zubovo atliekamą M. K. Čiurlionio muziką, rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ gyvai prieš žiūrovus kuriamą vaizdų pasaulį bei skambančias M. K. Čiurlionio literatūrinių pabandymų ištraukas – gauname be galo savitą ir asmenišką M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos koncentraciją, kuri leidžia bent trumpam pasijusti lyg būtume arčiau Čiurlionio, lyg kartu sapnuotume tą patį sapną. Šiandieniniame pasaulyje ramybė, taika ir susitelkimas pasidarė kaip niekad reikalingi gyvenimo dėmenys. Šiam renginiui pasirinkta Šv. Ramintojos bažnyčia tarsi kalba mums – sustokime, nurimkime, išgirskime. Kvėpuokime.

„[…] Sėskim čia, nusiimk skrybėlę ir klausykimės. Žemai po mumis visas pasaulis, tokios mažytės švarios trobelės, daug, daug; virš mūsų didelis baltas debesis, saulė pasislepė už jo ir pasiuntė plačius spindulius į visas dangaus šalis. Aplink tyla – ošimas, tai eglės. Sėskim, klausykim.“

M. K. Čiurlionis

Projekto vykdytojas:
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje;
Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“.

KULTŪROS NAKTIS 2022 PROGRAMA:

Muzika aikštėse ir bažnyčiose, kinas salėse ir po žvaigždėmis, parodos ant galerijų sienų ir ant upės vandens, teatro pasirodymai scenose ir miško takuose – šviesa visada laimi ir jau šešioliktąjį sykį pasklis po įvairiausias naktinio Vilniaus vietas. Festivalis „Kultūros Naktis“ grįžta į vasarą – jau birželio 17-ąją kviečia visus vilniečius ir miesto svečius šviesos kupinoje naktyje atrasti naujus Vilniaus kultūrinius horizontus.

Plačiau:
➤ www.kulturosnaktis.lt
Facebook

„57 Fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose” prasidės jaunatvišku akordu 2022-05-30

Jau birželio 4 dieną Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 57-tąjį kartą suskambės fortepijono garsai. Kaip ir kiekvieną vasarą, sugrįš kadais paties kompozitoriaus sutverta tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar jau žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.   

Šios vasaros festivalio programos išskirtinė savybė: birželio mėnesį čia savo talentus demonstruos visų Lietuvos muzikos gimnazijų talentingiausi moksleiviai. Jausdami artėjantį 150-tąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, ciklo organizatoriai siekia skatinti jaunosios būsimųjų muzikų kartos susidomėjimą didžiojo Lietuvos genijaus kūryba ir jo gyvenimo aplinka. Todėl keturių muzikos gimnazijų auklėtiniai ne tiktai dalinsis savo talentais M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat turės galimybę pakeliauti po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis. 

Pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 4-5 dienomis, būsimųjų Lietuvos muzikos korifėjų pasirodymus pradės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, pristatydama vienuolika jaunųjų talentų koncertinėje programoje, sudarytoje iš M. K. Čiurlionio ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių. Sekmadienį Šiaulių J. Sondeckio menų gimnazijai atstovaus šeši jaunieji pianistai. Jų programa simboliškai pavadinta „Pasveikinimas Čiurlioniui iš Saulės miesto“.

Antrąjį vasaros savaitgalį, birželio 11-12 dienomis, Druskininkuose savo talentais dalinsis Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai, pristatysiantys programą „Linkėjimai Čiurlioniui iš pajūrio“ ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kurie šiai progai parengė M. K. Čiurlionio ir prancūzų kompozitorių kūrinių programą. Visų keturių jaunųjų Lietuvos talentų koncertų pradžia 13 valandą, koncertai nemokami, juos pristatys pianistas Rokas Zubovas

„Artėjant labai svarbiai M. K. Čiurlionio datai – 150-ajam jubiliejui, aiškiai jaučiame kylančią naują susidomėjimo ir pagarbos jo kūrybai bangą. Norime, kad kuo daugiau kūrybingų žmonių prisisodrintų M. K. Čiurlionio puoselėtomis idėjomis, susirgtų jo „tobulybės ilgesiu“. Todėl ir stengiamės, kad kuo daugiau muzikų dar jaunystėje prisiliestų prie M. K. Čiurlionio kūrinių, minčių, siekių, aplinkos. Tada yra vilties, kad jie visam gyvenimui pasiliks pakerėti jo ypatingos šviesos“ – dalinosi mintimis apie jaunųjų talentų koncertus Druskininkuose festivalio programos sudarytojas Rokas Zubovas. 

Kaip ir kasmet,  nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius. 

2022 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai propaguojantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė ir Gabrielė Sutkutė bei šių metų tarptautinio Vainiūno konkurso laureatas Jonas Šopa. Plečiant M. K. Čiurlionio muzikos puoselėtojų užsienio šalyse vajų, šią vasarą koncertų klausytojai išgirs kaip M. K. Čiurlionio muziką interpretuoja Mariia Kurhuzova (Ukraina), Ayham Hammour (Sirija/Lenkija), Dmitry Mayboroda (Vokietija) ir Juris Žvikovs (Latvija). 

„Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“ savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė. 

Druskininkuose, mylimajame M. K. Čiurlionio mieste, kultūra ir toliau gyva. Kaip ir M. K. Čiurlionio lakais, čia vėl skambės fortepijono garsai, kviečiantys kiekvieną stabtelti ir susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

Renginius organizuoja VšĮ „Impetus musicus“ bandradarbiaudama su Druskininkų M. K. Čiurlionio namais-muziejumi. Ciklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Naujai sertifikuotas Nacionalinis M. K. Čiurlionio kultūros kelias kviečia į ketvirtą kasmetinę kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“ 2022-05-19

Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu! Pateikus sertifikavimo dokumentus, šių metų balandžio mėnesį Kultūros paveldo departamento surengtame posėdyje dalyvavę vertinimo ekspertų komisijos nariai vienbalsiai pritarė sertifikuoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelią ir nustatyti jam nacionalinį lygmenį. Šis sertifikavimas apibendrino jau ketvirtus metus septyniose savivaldybėse vystomo projekto pastangas. Visi, norintieji artimiau susipažinti su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio keliu ir prisiliesti prie didžiojo Lietuvos genijaus gyvenimo kelio ir kūrybos, yra kviečiami į gegužės 23–29 dienomis rengiamą ketvirtąją kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“.

Pasitinkant ketvirtus projekto gyvavimo metus, tapus pirmuoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu ir tęsiant kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ tradiciją, šiemet septynias savivaldybes – Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą – simboliškai apjungs „Žemės“ tema, gamtovaizdyje slypintis dvasinis asmens tapatumas.

„Žmogus turi savo dvasią ir myli ją; žmogaus dvasia yra jo Dievas, žmogaus dvasia yra pasaulio valdovė; žmogaus dvasia yra pasaulio grožis; žmogaus dvasia yra dalelė žemės – jo kūno – sargas.“ – Ši M. K. Čiurlionio dienoraščio citata – tai šios šventinės savaitės šerdis ir atskaitos taškas, nurodantis kryptį, kurią Čiurlionio provaikaitis, pagrindinis kultūrinės topografijos savaitės koncepcijos autorius Rokas Zubovas apibendrino: „Žemė – tai, ant ko mes stovime. Tai ir praeitis, ir tradicija, kuri formavo Čiurlionio pasaulėvaizdį. Tai – Čiurlionio kelio pagrindas. Tai aplinka, kurioje skleidžiasi menininko kūryba. Čia persipina istorija, tradicija, praeities balsai ir vaizdai. O taip pat tai ir mūsų pamatas – tradicija ir patyrimas, kaip mūsų stabilumo ir atspirties, įkvėpimo ir tvirtumo šaltiniai.“

Visos savaitės metu klausytojams ir žiūrovams bus pristatomos istorinės asmenybės: Marija Šlapelienė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė, kunigaikštis Mykolas Oginskis, Vydūnas, Čiurlionio kūrybinio debiuto „krikštatėviai“, jo tėveliai ir protėviai bei kiti jį supę, įkvėpę ir jam padėję eiti gyvenimo ir kūrybos taku bičiuliai. Taip pat vyks partnerių inicijuoti ir parengti edukaciniai susitikimai, ekskursijos, parodų atidarymai bei jaunimui skirtos kūrybinės veiklos, o visus miestus sujungs dviguba premjera. Pirmoji – vakaro pradžioje bus pristatytas naujai sukurtas videofilmas „Čiurlionio Lietuva. Žemė“, kurį, bendradarbiaujant su kino studija „Filmų Kopa“, sukūrė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai. Jame jaunieji kūrėjai, pasitelkdami M. K. Čiurlionio kūrinius ir videotechnologijas, savaip interpretuoja septyniuose miestuose ir jų apylinkėse esančius M. K. Čiurlionio kelio objektus. Antroji – pagrindinis vakaro akcentas – tai nauja teatralizuota kompozicija „Juntu tave tyliai ateinant“, kurią režisierė Livija Krivickaitė parengė pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės tekstus ir M. K. Čiurlionio muziką. Taip bus pristatyta trumpa, bet labai intensyvi dviejų didžiųjų kūrėjų bendra kelionė, atskleidžianti jų puoselėtas kūrybines idėjas ir kurtą bendrą dvasinės Lietuvos paveikslą. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės tekstus skaitys aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius skambins pianistas Rokas Zubovas. 

Kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ renginiai prasidės gegužės 23 d. kūrėjo gimtinėje Varėnoje ir tęsis M. K. Čiurlionio kelio miestuose: gegužės 24 d.Druskininkuose, gegužės 25 d. Vilniuje, gegužės 26 d. Kaune, gegužės 27 d. Rietave, gegužės 27-28 d. Plungėje, gegužės 29 d. Palangoje. Išsami kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelio „Facebook“ paskyroje. 

2019 m. vykusios kultūrinės topografijos savaitės renginiuose buvo akcentuojamas muzikinis Čiurlionio palikimas, 2020 m. dėmesys telktas į jo dailės kūrinius „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“ ir kt., susijusius su metų laikais, 2021 m. pristatytas plačiajai visuomenei mažiau pažįstamas Čiurlionio literatūrinis palikimas, o nuo 2022 m. pradedamas kurti simbolinis menininko dvasios pasaulis, nužymimas žvelgiant į „Žemės“ temą.

M. K. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Facebook

Miške aidės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“

M. K. Čiurlio kultūros ir paveldo fondas, Ukmergės rajono savivaldybė, Šiaulių  miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Visuomeninių iniciatyvų  paramos fondas ir Asociacija Krikščionių sąjungos jaunuomenė organizuoja M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“, parašytos 1901 m., atlikimą tikrame miške su orkestru. Ši simfoninė poema yra pirmasis lietuvio kompozitoriaus simfoninis kūrinys, kurio atlikimo, deja, jis pats taip neišgirdo. Toks gyvas poemos „Miške“ atlikimas natūralioje aplinkoje bus pirmas kartas Lietuvoje, Europoje, Pasaulyje. 

Šį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį, simfoninę poemą „Miške“, gegužės 27 d.(penktadienį) 19 val., Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Mūšios miškas, Kadrėnų kaimas, Vidiškių seniūnija, Ukmergės rajonas), diriguojant Modestui Pitrėnui, atliks Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“ (kurio vadovas Vilhelmas Čepinskis). 

Simfoninė poemos „Miške“ atlikimu Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke norisi pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo gynėjus, nemažai laiko praleidusius Lietuvos miškuose, nes slapstydamiesi nuo persekiojimo, represijų ir „raudonojo maro“, kovojo ginklu ir atidavė savo brangiausią turtą – gyvybę. Taip pat dvasia nepalūžusius ir KGB represijas patyrusius: arkivyskupą Julijoną Steponavičių, vyskupą Vincentą Borisevičių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos krikštatėvį kardinolą Vincentą Sladkevičių, LKB Kronikos  steigėją ir redaktorių kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ. Koncertu bus pagerbtas ir didis Lietuvos menininkas, kompozitorius, dailininkas, tautos genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1993 m. parkas pradėtas kurti monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva. Per 1993-2003 m. laikotarpį jame pastatyti Kryžiaus keliai su 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams. Be Laisvės kovų įamžinimo ženklų visoje parko teritorijoje monsinjoro A. Svarinsko sumanymu taip pat pastatyti kiti kryžiai: „Lietuvos prisikėlimui“, „Visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Popiežiui Jonui Pauliui II ir kt.

2018 m., įgyvendinant monsinjoro svajonę, visuomeninės iniciatyvos dėka Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke buvo iškilmingai atidengtas memorialas septyniolikai žuvusių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940 m.) ministrų atminimui įamžinti. 

Koncerto globėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo direktorius Gintautas Ivinskas

Savaitgalis Belgijoje sužadino susidomėjimą M. K. Čiurlioniu 2022-05-06

Praėjusį savaitgalį (04.30–05.01) Belgijoje, Antverpene, skambėjo M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.

Šeštadienį daugiafunkciniame meno centre „Blikfabriek“ vyko du programos „Piazzolla Čiurlionis“ koncertai, kurių metu „Saint-Niklaas“ Akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, atliko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ pagal naująją redakciją, kurią 2021 metais baigė rengti graikų kilmės kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou. Naujoje akademinėje redakcijoje atsisakyta visų vėlesniais laikas atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – palikta tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Dirigentas P. Matthynssensas, pristatydamas koncerto programą, M. K. Čiurlionio „Miške“ apibūdino kaip šešėlinių tembrų žaismą, kuriame įtaigūs miško motyvai juntami viso pasivaikščiojimo metu. Naujoji, tikrąsias kompozitoriaus M. K. Čiurlionio intencijas atitinkanti kūrinio „Miške“ partitūra, klausytoją grąžina į 1900-uosius be laikrodžių, į itin apleistą Lietuvos mišką su visomis jame gyvavusiomis mistinėmis, simbolistinėmis būtybėmis.

Saint-Niklaas Akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso

Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambėjo kompozitoriaus Charalampos Efthymiousimfoninio kūrinio „Miške“ („In the Forest“), įkvėpto M. K. Čiurlionio muzikos ir dailės, pasaulinė premjera, Argentinos kompozitoriaus, bandonijos virtuozo Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneon Concerto ‘Aconcagua’“ (1979) bei šiuolaikinio meksikiečių kompozitoriaus Arturo Márquezo šokių siuita „Danzon 2“ (1994). Programą, publikos sutiktą gausiomis ovacijomis, abu kartus papildė vienas garsiausių Astoro Piazzollos tango bandonijai ir orkestrui „Adios Nonino“. Koncertus vedė gerai Lietuvos kultūrą ir meną pažįstantis bei knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ autorius, charizmatiškasis Flandrijos žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kurio naujai parašyta knyga apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bus pristatyta Belgijoje šių metų rugsėjo mėnesį.

Pianistas Rokas Zubovas

Koncertų buvusio skardinių fabriko „Brikfabriek“ erdvėse, kuriose kas dieną vyksta įvairialypiai kūrybiniai procesai, įtraukiantys menininkus ir bendruomenės narius, klausytojai galėjo aplankyti ir M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų parodą. Netikėtose menininkų ateljė erdvėse naujų prasmių ir atspalvių įgavusius paveikslus pamatyti padėjo parodų kuratorė Milda Pleitaitė, o Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas išsamiai pristatė savo garsiojo prosenelio kūrybą.

Gegužės pirmąją „Sorghvliedt“ rūmų salėje fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis 25-ąjį koncertų sezoną, pristatė savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Programoje atliekamos dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Sonatos ir Roko Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.

Koncertų organizatorius ir atlikėjus sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Belgijoje Rita Kazragienė, žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kultūros atašė Europos Sąjungoje Vida Gražienė, dirigentas Pieteris Matthynssensas, kompozitoriaus ir muzikologas Charalampos Efthymiou bei kiti.

Savaitgalio metu M. K. Čiurlionio muzikiniu ir tapybiniu palikimu mėgavosi daugiau nei tūkstantis vietos gyventojų. Ateityje planuojama pasidalinti koncertų vaizdo ir garso įrašais. Sėkmingai įvykęs M. K. Čiurlionio pristatymas Antverpene – tai dar vienas puikus žingsnis kūrėjo 150-mečio jubiliejaus link, padėjęs sužadinti pasaulio smalsumą ir susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba.

Tekstą parengė M. K. Čiurlionio namai

M. K. Čiurlionio kūryba išsamiai pristatyta Antverpene 2022-05-04

Praėjusį savaitgalį Belgijos mieste Antverpene skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai.

Balandžio 30 dieną šiuolaikiniame sociokultūriniame centre Blikffabriek simfoninis d’Academie Sint-Niklaas orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, pristatė A. Piazzollos, M. K. Čiurlionio bei Ch. Efthymiou kūrinių programą.

M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, atliekama simfoninio orkestro, Belgijoje skambėjo pirmą kartą, kaip ir graikų kilmės kompozitoriaus Ch. Efthymiou kūrinio „Miške“ pasaulinė premjera, kuri sukurta specialiai šiam koncertui. Taip pat per koncertus surengti klausytojų apsilankymai įstabiose Blikffabriek patalpose, kuriose eksponuojama M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda, į Antverpeną atgabenta iš M. K. Čiurlionio namų Vilniuje. Parodoje buvo galima pakalbinti ir pianistą Roką Zubovą, kuris pristatė žiūrovams savo garsiojo prosenelio kūrybą.

Gegužės 1 dieną XVII amžiaus Gravenhof rūmuose, esančiuose poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, surengtas neeilinis fortepijoninės muzikos koncertas. Pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas atliko dviejų simfoninės muzikos šedevrų, pradėtų kurti 1903 metais, transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms. Programoje kartu skambėjo C. Debussy „Jūra“ ir M. K. Čiurlionio „Jūra“.

Klausytojai galėjo išgirsti šiuos du monumentaliuosius marinistinius kūrinius, kuriuos tuo pat metu kūrė vienas apie kitą nežinantys, bet tų pačių pajautų genami genijai. Koncertų salėje buvo eksponuojamos M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos, tarp kurių buvo ir „Jūros“ sonata.

Tai iki šiol išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Antverpene, antrasis svarbus Lietuvos kūrėjo akcentas Belgijoje nuo 2013 metais Gente surengtos M. K. Čiurlionio darbų parodos.

Projekto įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros institutas.

Kultūros ministerijos info.

Belgijoje vyks savaitgalis, skirtas M. K. Čiurlionio kūrybai. Koncertuose Antverpene skambės kompozitoriaus simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“  2022-04-26

Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis Antverpene, Belgijoje, vyks M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio renginiai, kurių metu klausytojai išgirs abi M. K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei turės galimybę susipažinti su kūrėjo tapybos darbais. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, bendradarbiaudami su partneriais Belgijoje ir Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, pasiekė, kad tai būtų svariausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metų. 

Simfoninis orkestras „d’Academie Sint-Niklaas“, dir. Pieter Matthynssens

Savaitgalio metu Antverpene, didžiausiame Flandrijos regiono mieste, pirmą kartą  klausytojai išgirs M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Ją atliks simfoninis orkestras d’Academie Sint-Niklaas, diriguojamas PieterioMatthynssenso. Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambės Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneón Concerto Aconcagua“ (1979) ir pasaulinė premjera – graikų kilmės kompozitoriaus Charalampos Efthymiou simfoninis kūrinys „Miške“ („In the Forest“), įkvėptas susižavėjimo M. K. Čiurlionio muzika ir tapyba. Kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou praėjusiais metais baigė rengti akademinę M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ redakciją, kurioje atsisakoma visų vėlesniais laikais atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – paliekama tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Antverpene vyksiančiuose koncertuose Sint-Niklaasakademijos orkestras grieš iš naujosios simfoninės poemos „Miške“ redakcijos. Ši koncertinė programa pavadinimu „Piazzolla Čiurlionis“ šeštadienį (04.30) daugiafunkcinėse kūrybinio inkubatoriaus Blikfabriek erdvėse bus atliekama du kartus.

Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai

M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ skambės sekmadienį (05.01) Sorghvliedt rūmų, įsikūrusių poetiškame Antverpeno priemiestyje Hobokene, salėje. Fortepijoninis duetas Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas čia pristatys savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“. Šioje programoje atliekami dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir niekada neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.

Savaitgalio metu koncertines programas lydės M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų paroda, kurioje bus eksponuojama ir „Jūros“ sonata. Ši M. K. Čiurlionio namų Vilniuje parengta ir specialiai šia proga į Antverpeną atgabenta paroda pristato muzikos ir tapybos principų dermę Čiurlionio kūryboje, atskleidžia menininko raiškos unikalumą ir užmačių mastelį. Parodą Antverpene žiūrovams pristatys M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas.

Šio M. K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio tikslas – įvairiose pasaulio šalyse sužadinti susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba, artėjant jo 150-mečio jubiliejui.  Tai bus pats išsamiausias M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metais Gento mieste vykusios  M. K. Čiurlionio darbų parodos.

Organizatorius:

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje

Partneriai:

Gravenhof

VšĮ Impetus musicus

Rėmėjai:

Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje

Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros institutas

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje

Renginių kalendorius:

04.30 16:00 ir 20:00 „Piazzolla Čiurlionis“. Simfoninis orkestras d’Academie Sint-Niklaas, dirigentas Pieteris Matthynssensas. Blikfabriek menų inkubatorius (Krugerstraat 232, 2660 Antverpenas, Belgija).

05.01 15:00 „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“. Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. Sorghvliedt rūmai (Marneflaan 3, BE – 2660 Hoboken, Antverpenas, Belgija).

M. K. Čiurlionio namų info.

Kontaktai

Adresas
Šopeno g. 1/17-3
Vilnius LT 01314
Lietuva

Direktorius
Rokas Zubovas
rokas@zubovas.lt
+370 (686) 96 633