– Šiuo metu su žmona Sonata rengiate koncertus simfoninės poemos „Jūra“ keturioms rankoms prikėlimui?

– Susidraugavau su muzikologu Chariu, kurio visas vardas ir pavardė skamba gan keistai mūsų ausiai – Charalampos Efthymiou. Jis graikas, karantino metu atsirado Lietuvoje, yra aistringai įsimylėjęs M. K. Čiurlionį ir jį dar tik atranda. Mes nemažai su juo diskutavome, kodėl Jadvyga Čiurlionytė brolio simfoninę poemą „Jūra“, kuri pirmą kartą atlikta 1936 m. M. K. Čiurlionio dvidešimt penktosioms mirties metinėms, adaptavo atlikimui fortepijonu keturioms rankoms.

Jadvyga buvo pianistė, muzikologė ir nuolatos gyveno su brolio palikimu. Matyt, jai buvo labai svarbu išgirsti, kaip šis kūrinys skamba. Ji studijavo Berlyne fortepijoną ir muzikologiją ir, kaip aš įtariu, studijų metu ir atliko tą gigantišką darbą adaptuoti didžiąją brolio „Jūrą“ fortepijonui, kadangi laikais, kai dar nebuvo įrašų, didžioji dalis simfoninės, operinės muzikos iš pradžių tapdavo fortepijonine muzika keturioms rankoms. Gal tai buvo dalis jos studijų programos?

Pradėjome tyrinėti Jadvygos padarytą „Jūrą“ keturioms rankoms ir, kas įdomiausia, net profesorius V. Landsbergis nieko apie tai nežinojo. Tai tarsi šimto metų paslaptis, kuri dabar išsiviešino. Charis nuėjo į Jadvygos archyvus ir atrado, kad ji padarė net tris „Jūros“ variantus, pritaikytus fortepijonui. Herojiškas Jadvygos darbas, ypač kad visa tai darė niekada negirdėjusi kūrinio gyvai. Kažką padarė labai gerai, kažką ne taip gerai, ir mes dabar su Sonata tęsiame tą Jadvygos padarytą monumentalų darbą, tikslindami detales, kad „Jūros“ transkripcija gerai skambėtų scenoje.

Beje, labai įdomi istorinė detalė, kad 1903 m. Claude Debussy, vienas didžiųjų to meto pasaulyje muzikos revoliucionierių, pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“ ir tais pačiais metais kitas didis revoliucionierius M. K. Čiurlionis taip pat pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“. C. Debussy savo poemą parašo 1905 m. ir pirmą kartą pagroja Paryžiuje, kur jį ištinka nesėkmė, nes niekam nepatiko tas kūrinys. Ką padaro C. Debussy? Perdirba tą pačią simfoninę poemą tik keturioms rankoms ir iš karto išleidžia natas. Ir jau 1908 m. kūrinys sulaukia didelio pasisekimo. O M. K. Čiurlionio „Jūra“, deja, niekada neturėjo galimybės būti palyginta su C. Debussy bendravardžiu kūriniu. Todėl mes darome programą, kurioje grosime C. Debussy „Jūrą“ ir M. K. Čiurlionio „Jūrą“, kad tie du kūriniai, kurie gimsta tais pačiais metais, būtų kartu vienoje programoje ir klausytojas galėtų išgirsti, kaip toje dvidešimto amžiaus pradžioje skamba tų didžiųjų genijų simfoninė muzika fortepijonu.

Mes žiūrime į tas abi „Jūras“ kaip į labai svarbią edukacinę erdvę ir visus koncertus rengsime muzikos mokyklose, kur vyks seminarai su mokytojais ir mokiniais. Ten pristatysime, kaip spalva tampa garsu arba garsas tampa spalva, kaip tuo metu kompozitoriai visiškai panaikino ribas tarp tapybos ir muzikos. Mes labai norime, kad ten esantys vaikučiai ir mokytojai kūrybingai pradėtų žiūrėti į skirtingų saviraiškos formų galimybę būti greta ir vienai kitą nušviesti. Mes įsivaizduojame, kad per tokį seminarą pasiruošus koncertui, tai ir pats koncertas tampa kitokiu išgyvenimu, nes jie bus pasiruošę išgirsti vėją, bangą, spalvas ir saulės šviesą.

2022.04.01 Marija Angeloska

Interviu publikuotas portale Alfa.lt

Plačiau apie koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ – ČIA.