Vasario 3 d., penktadienį, 14 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje „Baltais ir juodais“ muzikos garsais žais nepaklusniųjų fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.
Kviečiame Šiauliečius ir miesto svečius į nemokamą koncertą!
Vasario 3 d., penktadienį, 14 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje „Baltais ir juodais“ muzikos garsais žais nepaklusniųjų fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai.
Kviečiame Šiauliečius ir miesto svečius į nemokamą koncertą!
2023 m. vasario 10 d., penktadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salėje 25-erius metus drauge muzikuojantis pianistų duetas Sonata ir Rokas Zubovai pristatys programą „Skambančios visatos“, jungdami pagrindines savo muzikinių ieškojimų gijas.
Atlikėjai teigia, kad geriausiai jaučiasi „interpretuodami būtent prancūziškojo impresionizmo ir vokiškojo romantizmo kūrinius. Na, o lietuvių autoriai mums visada buvo labai svarbi kūrybos erdvė – jeigu mes nesukursime lietuviškos muzikos interpretavimo tradicijos, tai niekas nesukurs“.
Programa: Claude Debussy, Johannes Brahms, Zigmas Virkšas, Bronius Kutavičius.
Įsigyti bilietą – ČIA.
Gruodžio 27–29 ir 31 dienomis M. K. Čiurlionio namai kviečia į šventinių koncertų ciklą „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“, nukelsiantį klausytojus į žavingą svajonių, pasakų, pasakėčių ir padavimų pasaulį.
Jaukiame M. K. Čiurlionio namų muzikos salone tarp Kalėdų ir Naujųjų metų karaliaus akordeono, liutnios, fortepijono garsai, operinė muzika ir poetinis žodis. Šventinio muzikinio ciklo metu, magiškai spragsint Namų židiniui, bus pristatytos keturios įvairiaspalvės programos – „Šekspyro laikų dainos“, „Muzika dviem“, „Stebuklų nakties sapnas“ ir „Akordeono muzikos vakaras“. Kiekviena jų praturtins klausytojų gyvenimus nekasdieniais, legendomis ir svajonėmis apipintais skambesiais bei pakvies pasinerti į šventinį nakties šurmulį – nuo brėkšmos iki aušros.
Gruodžio mėnesio paskutiniąją dieną – 31–ąją – išlydės ir naujus metus pasitiks Lietuvos publikai puikiai pažįstamas fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas. Jiems atliekant Felixo Mendelssohno muziką Šekspyro romantinei komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“, aktorė Rasa Samuolytė lydės klausytojus į „stebuklų nakties sapną“.
„Stebuklų nakties sapnas“
…Lig pat ryto, lig brėkšmos,
Pabuvokit šiuos namuos…
…Fėjos, į vietas visas
Laistyti laukų rasas!
Švies ramybė visados
Rūmuos ir žmonių veiduos…
…Tai skubėkit,
Nestovėkit,
Auštant vėl į čia sulėkit!
Koncerto pertraukos metu klausytojai galės pasivaišinti vynu ar gaiviaisiais gėrimais
Bilietus platina ➤ Bilietai.lt
Ciklo „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“ koncertai:
12.27 18:00 „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“: Momir Novakovič (Serbija/Estija), akordeonas.
12.28 18:00 „Šekspyro laikų dainos“: Mateusz Lawniczak (Lenkija), liutnia, vokalas.
12.29 18:00 „Muzika dviem“: Tadas Girininkas, bosas, ir Justas Šervenikas, fortepijonas.
12.31 18:00 „Stebuklų nakties sapnas”: Sonata Zubovienė ir Rokas Zubovas, fortepijoninis duetas, Rasa Samuolytė, aktorė.
Fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis savo 25-ąjį koncertų sezoną, balandžio 6-ąją lankėsi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje.
„Apsilankymo Čiurlionio meno mokykloje laukiame su dideliu jauduliu ir džiaugsmu. Čia susitinka tiek daug labai prasmingų gijų… Mokykla – Čiurlionio vardo… Miestas, kuriame augo, ir į kurį visada su tokia aistra grįždavo Čiurlionis… Per karantiną labai ryškiai pajutome, koks didelis skirtumas tarp gyvos muzikos skambesio ir net paties geriausio muzikos įrašo klausymo. Gyvai girdima muzika turi tą stebuklingą galią ir betarpiško pergyvenimo galimybę, kurios nesukurs joks įrašas… Todėl galvojame, kad „Jūros“ atlikimas gyvai tokiuose miestuose, kaip Druskininkai, šiandien yra ypač svarbus“, – prieš savo pasirodymą kalbėjo maestro Rokas Zubovas.
Fortepijoninis S. Deveikytės-Zubovienės ir R. Zubovo duetas Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ ir surengė seminarą/M. K. Čiurlionio meno mokyklos archyvo nuotraukos
Pilnutėlėje M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje pianistų duetas, kritikų įvardijamas „didžiaisiais vakaro romantikais“, pristatė naują muzikinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Pirmą kartą istorijoje koncerto klausytojai išgirdo du muzikinius šedevrus kartu: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“).
Specialiai šiai programai M. K. Čiurlionio „Jūros“ transkripcija yra prikelta gyvenimui, iššifruota, suredaguota ir Zubovų fortepijoninio dueto pritaikyta koncertiniam atlikimui, tad druskininkiečiai turėjo unikalią galimybę pirmieji išgirsti M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ versiją vienam fortepijonui keturiomis rankomis.
Ši diena buvo ypatinga M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojams ir mokiniams. R. Zubovas padovanojo atviras meistriškumo pamokas talentingiems mokyklos jauniesiems pianistams.
Pažintis, draugiški rankos paspaudimai, vertingi patarimai, betarpiškas, nuoširdus bendravimas įkvėpė jaunuosius muzikantus, atpalaidavo juos nuo jaudulio. Pastebimai greitai keitėsi kūrinių nuotaika, veržlumas, interpretacija. Muzikavimas drauge su pasaulinio lygio pianistu ilgai turėtų išlikti Kotrynos Veščiovaitės (7 klasė), Augusto Navicko (7 klasė) ir Milenos Juodeškaitės (7 klasė) atmintyje. Dėkingumo ir pasididžiavimo savo mokiniais neslėpė jų mokytojos Ilona Bieliukienė, Nona Kalvaitienė ir Aušra Vilčinskienė.
Gausiai susirinkę, Roko Zubovo seminarą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ stebėjo ir mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus mokytojai bei mokiniai. Seminaro metu lektorius išsamiai apžvelgė Čiurlionio ir Debussy „Jūrų“ istorijas, įvairias jūros interpretacijas – fotografijose, tapyboje bei muzikinėje kūryboje.
O, atsisveikindami su Druskininkais, pianistai S. Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas išreiškė viltį, kad, pastačius Druskininkuose naujuosius kultūros rūmus, M. K. Čiurlionio „Jūra“ bus atlikta gal net ir pirmajame koncerte.
Onutė Žukienė.
Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos renginių organizatorė
Straipsnis publikuotas 2022.04.14 www.manodruskininkai.lt
– Šiuo metu su žmona Sonata rengiate koncertus simfoninės poemos „Jūra“ keturioms rankoms prikėlimui?
– Susidraugavau su muzikologu Chariu, kurio visas vardas ir pavardė skamba gan keistai mūsų ausiai – Charalampos Efthymiou. Jis graikas, karantino metu atsirado Lietuvoje, yra aistringai įsimylėjęs M. K. Čiurlionį ir jį dar tik atranda. Mes nemažai su juo diskutavome, kodėl Jadvyga Čiurlionytė brolio simfoninę poemą „Jūra“, kuri pirmą kartą atlikta 1936 m. M. K. Čiurlionio dvidešimt penktosioms mirties metinėms, adaptavo atlikimui fortepijonu keturioms rankoms.
Jadvyga buvo pianistė, muzikologė ir nuolatos gyveno su brolio palikimu. Matyt, jai buvo labai svarbu išgirsti, kaip šis kūrinys skamba. Ji studijavo Berlyne fortepijoną ir muzikologiją ir, kaip aš įtariu, studijų metu ir atliko tą gigantišką darbą adaptuoti didžiąją brolio „Jūrą“ fortepijonui, kadangi laikais, kai dar nebuvo įrašų, didžioji dalis simfoninės, operinės muzikos iš pradžių tapdavo fortepijonine muzika keturioms rankoms. Gal tai buvo dalis jos studijų programos?
Pradėjome tyrinėti Jadvygos padarytą „Jūrą“ keturioms rankoms ir, kas įdomiausia, net profesorius V. Landsbergis nieko apie tai nežinojo. Tai tarsi šimto metų paslaptis, kuri dabar išsiviešino. Charis nuėjo į Jadvygos archyvus ir atrado, kad ji padarė net tris „Jūros“ variantus, pritaikytus fortepijonui. Herojiškas Jadvygos darbas, ypač kad visa tai darė niekada negirdėjusi kūrinio gyvai. Kažką padarė labai gerai, kažką ne taip gerai, ir mes dabar su Sonata tęsiame tą Jadvygos padarytą monumentalų darbą, tikslindami detales, kad „Jūros“ transkripcija gerai skambėtų scenoje.
Beje, labai įdomi istorinė detalė, kad 1903 m. Claude Debussy, vienas didžiųjų to meto pasaulyje muzikos revoliucionierių, pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“ ir tais pačiais metais kitas didis revoliucionierius M. K. Čiurlionis taip pat pradeda rašyti simfoninę poemą „Jūra“. C. Debussy savo poemą parašo 1905 m. ir pirmą kartą pagroja Paryžiuje, kur jį ištinka nesėkmė, nes niekam nepatiko tas kūrinys. Ką padaro C. Debussy? Perdirba tą pačią simfoninę poemą tik keturioms rankoms ir iš karto išleidžia natas. Ir jau 1908 m. kūrinys sulaukia didelio pasisekimo. O M. K. Čiurlionio „Jūra“, deja, niekada neturėjo galimybės būti palyginta su C. Debussy bendravardžiu kūriniu. Todėl mes darome programą, kurioje grosime C. Debussy „Jūrą“ ir M. K. Čiurlionio „Jūrą“, kad tie du kūriniai, kurie gimsta tais pačiais metais, būtų kartu vienoje programoje ir klausytojas galėtų išgirsti, kaip toje dvidešimto amžiaus pradžioje skamba tų didžiųjų genijų simfoninė muzika fortepijonu.
Mes žiūrime į tas abi „Jūras“ kaip į labai svarbią edukacinę erdvę ir visus koncertus rengsime muzikos mokyklose, kur vyks seminarai su mokytojais ir mokiniais. Ten pristatysime, kaip spalva tampa garsu arba garsas tampa spalva, kaip tuo metu kompozitoriai visiškai panaikino ribas tarp tapybos ir muzikos. Mes labai norime, kad ten esantys vaikučiai ir mokytojai kūrybingai pradėtų žiūrėti į skirtingų saviraiškos formų galimybę būti greta ir vienai kitą nušviesti. Mes įsivaizduojame, kad per tokį seminarą pasiruošus koncertui, tai ir pats koncertas tampa kitokiu išgyvenimu, nes jie bus pasiruošę išgirsti vėją, bangą, spalvas ir saulės šviesą.
2022.04.01 Marija Angeloska
Interviu publikuotas portale Alfa.lt
Plačiau apie koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“ – ČIA.
Baigiantis 56-ajam „Fortepijoninės muzikos vasaros“ koncertų ciklui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Druskininkuose ir Vilniuje kviečia į estų pianisto Steno Lassmanno rečitalius. Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienį vyksiantys koncertai – projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kur užsienio šalių kūrėjai pristato M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijas, susiedami jas su sava kultūrine aplinka.
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje prieš išvykdamas į šio vakaro koncertą Druskininkuose M. K. Čiurlionio noktiurną skambina pianistas, Estijos muzikos ir teatro akademijos pedagogas Stenas Lassmannas. Pianistas prisipažįsta – iki šiol M. K. Čiurlionio niekada nebuvo grojęs.
„Ciklą „Marios“ žinojau jau kurį laiką, tai vienas žymiausių jo darbų. Norėdamas pažinti jį geriau, įtraukiau į šių rečitalių programą. Šis noktiurnas – viena gražiausių melodijų. Ją tiesiog būtina sugroti kiekvienam“, – įsitikinęs pianistas.
S. Lassmannas – pagrindinis estų klasikinės muzikos tėvu vadinamo kompozitoriaus Heino Ellerio kūrybos puoselėtojas ir tyrinėtojas. Todėl koncertuose skambės ne tik M. K. Čiurlionio, Johanno Sebastiano Bacho, Fryderyko Chopino, bet ir H. Ellerio kūryba.
Vienas žinomiausių H. Ellerio kūrinių, pavadinimu „Varpai“. Pianistas, lygindamas M. K. Čiurlionio ir H. Ellerio kūrybą, sako, kad, kalbant apie muzikos ekspresiją, kompoziciją, tarp kompozitorių jis mato daugiau skirtumų nei panašumų: M. K. Čiurlionis, anot jo, labiau ekspresyvus, jo stiprybė – muzikinės idėjos originalumas. H. Elleris – daugiau koncentravosi į detales, kompozicijos painumą. Tačiau kas tikrai abu juos sieja – buvo talentingi menininkai, įvaldę teptuką.
„Kai pradėjo Sankt Peterburge studijuoti kompoziciją, atsidėjo tik muzikai. Vis dėlto jo kabinete, buvo portretai Henrio Hainerio ir Ferenco Listo, kuriuos nutapė jis pats“, – sako S. Lassmannas.
S. Lassmano rečitaliai – tai pernai prasidėjusio projekto „Čiurlionio dialogai“ dalis, kuriuo M. K. Čiurlinio namai Vilniuje ruošiasi kompozitoriaus 150-osioms gimimo metinėms. Kviesdami užsienio šalių kūrėjus, siekiama M. K. Čiurlinio kūrybą kaip galima plačiau skleisti už Lietuvos ribų, jog ji būtų įtraukta į užsienio kūrėjų, kolektyvų repertuarus.
„Girdime ir matome, kad Čiurlionio muzika vis labiau skinasi kelią. Štai prieš du metus Mirga Gražinytė atliko „Jūrą“ su Birmingemo simfoniniu orkestru. Pasirodo, tai pirmas „Jūros“ atlikimas Anglijoje. Tai Čiurlionis po truputį tampa autoriumi, kurį mūsų užsienio partneriai jau gali į bendrą gretą statyti su kitais 20 a. pr. kompozitoriais“, – teigia M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas.
Kad į savo repertuarą nuo šiol įtrauks M. K. Čiurlionį, neabejoja ir S. Lassmannas.
Projektas „Čiurlionio dialogai“ dar šiemet pristatys ne vieno užsienio kūrėjo žvilgsnį į kompozitoriaus kūrybą, įkvėpusią juos ne tik per muziką, bet ir dailę.
Straipnis: Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
Rugpjūčio 6 d. 19 val. Valdovų rūmų didžiojoje renesansinėje menėje „Nepaklusnieji“ pristato programą „Tango karo metu“. Programoje į vientisą muzikinę kelionę apjungti dešimties skirtingų Europos šalių kompozitorių kūriniai, brėžiantys labai įvairų, emocingą ir dažnai nenuspėjamą dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės Europos muzikinį peizažą. Šokis seka dainą, tango ritmas persipina su valsu, kurį tuoj pat permuša modernistiniai ieškojimai, lopšinę keičia liaudies daina, o po jos – vėl tango, ir visa tai nuspalvinta Europoje vykusių pasaulinių karų pašvaistėmis.
Programą pristato ansamblis „Nepaklusnieji“ – bendraminčių muzikų bendrija, kuri daugiau kaip prieš penkiolika metų Neringoje pradėjo festivalį „Nepaklusniųjų žemė“, kuriame kasmet vis kitaip pindavosi muzikos ir ekologijos idėjos. Ansamblio credo: svarbiausias nepaklusnumas – tai atsisakymas paklusti rutinai, ir tikėjimas, kad muzika gali atverti pačius brangiausius dvasios klodus. Šių minčių vedami, muzikai nuolat atrasdavo nenuspėjamus kūrybinius sprendimus ir dovanodavo klausytojams neužmirštamus koncertinius patyrimus.
„Ne veltui sakoma, kad muzika – tai sielos veidrodis. Jame, gerai įsiklausius, galime aiškiausiai išgirsti epochos balsą. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Europa šventė laisvės ir demokratijos šventę, bet taip pat pergyveno ir didžiausių istorijoje karinių kataklizmų išmėginimus. Mūsų programoje „Tango karo metu“ susipina šios nuotaikos. Joje ispanų, olandų, vokiečių, lenkų, anglų, čekų, rusų, austrų kompozitoriai kiekvienas savaip ieško grožio ir harmonijos… ir visi yra apsupti tų pačių istorijos negandų“ – apie programą pasakoja jos sumanytojas, „Nepaklusniųjų“ ansamblio lyderis, pianistas Rokas Zubovas.
Programoje „Tango karo metu“ drauge muzikuos tenoras, auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas LNOBT solistas Rafailas Karpis, smuikininkė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė, vienas ryškiausių savo kartos klarneto virtuozų gyvenantis Berlyne Žilvinas Brazauskas, violončelininkė iš JAV Natania Hoffmann, pačiuose įvairiausiuose projektuose muzikuojantis LNOBT orkestro fleitininkas Vytautas Sriubikis, LNSO altininkė Monika Kiknadzė ir labai ryškią kultūrinę vagą Lietuvoje rėžiantys pianistai Sonata ir Rokas Zubovai.
Smuikininkė Rasa Vosyliūtė, paklausta apie programos jai keliančias asociacijas, pakomentavo, kad „kova, medžioklė, kraujas, kančia lydi žmoniją nuo amžių pradžios… o meilė, muzika, šokis, grožis yra tiesiog mūsų, žmonių, prigimtinė savastis…“
Rugpjūčio 6 dieną 19 valandą „Nepaklusnieji“ valdovų rūmuose pristatys programą, kuri atspindi šią nuolatinę žmogaus egzistencinę kelionę link grožio ir šviesos. Koncertą rengia VšĮ „Impetus musicus“ drauge su VšĮ „Tytuvėnų festivalis“, o bilietus galima įsigyti bilietai.lt svetainėje.
BILIETAI – ČIA
Dešimt šalių, dešimt kompozitorių, skirtingi balsai, skirtingos emocijos, skaudžiai panašūs likimai ir vienas visus apjungiantis nenumaldomas grožio ir harmonijos troškimas – TANGO KARO METU – rugpjūčio 6 d. 19 val. Valdovų rūmuose.
Koncertinė programa TANGO KARO METU į vieną ansamblį subūrė muzikus, įsitikinusius, kad muzikos kalbos pagalba galima dalintis labai svarbiomis įžvalgomis apie pačius reikšmingiausius patyrimus, ir siekiančius, kad muzikiniai koncertai būtų ne vien smagi pramoga, bet taip pat suvirpintų ir pačias jautriausias klausytojų sielos kerteles.
ATLIKĖJAI
RAFAILAS KARPIS (tenoras)
VYTAUTAS SRIUBIKIS (fleita)
ŽILVINAS BRAZAUSKAS (klarnetas)
RASA VOSYLIŪTĖ (smuikas)
MONIKA KIKNADZĖ (altas)
NATANIA HOFFMAN (violončelė)
SONATA ZUBOVIENĖ (fortepijonas)
ROKAS ZUBOVAS (fortepijonas)
Bilietai jau prekyboje – www.bilietai.lt