Roko Zubovo straipsnis.

Prieš dvejus metus, po rečitalio Druskininkuose, „Vasaros su Čiurlioniu“ programoje, pianistas Aleksandras Panizza su žmona muzikologe Cintia Cristia, (skaičiusia labai įdomų pranešimą apie Čiurlionio ir Argentinos menininko Chulio Solar kūrybų bendrumus), ir tuo metu trejų metų sūnumi Džiuljanu dvi dienas svečiavosi Vilniuje, ir savo kailiu pajuto, kodėl mes sakome, kad Lietuvos vardas kilo nuo žodžio lietus. Dvi dienas be perstojo pliaupė tarsi iš kibiro, todėl pažintis su nuostabiuoju Vilniaus senamiesčiu vyko per aprasojusį ir varvantį mašinos langą. O vienintelė paguoda per tas dvi dienas buvo tai, kad lietus niekaip negalėjo pakenkti kelionei į Kauną, į Čiurlionio muziejų. Juk Čiurlionio menas ir priviliojo šiuos Pasaulį išmaišiusius žmones į Lietuvą. Džiugu, kad lietus nenuplovė pianisto noro sugrįžti į Lietuvą, ir sužinojęs, kad koncertinės kelionės Europoje metu, Aleksandras Panizza, vadinamas „vienu talentingiausių savo kartos argentiečių pianistu“, randa progą kelias dienas paviešėti Lietuvoje ir pasidalinti savo talentu su Klaipėdos (kovo 30 d. 18 val., Koncertų salė), Kauno (kovo 31 d,16 val., Nacionalinis Čiurlionio muziejus) ir Vilniaus (balandžio 2 d, 18 val., Šv. Jonų Bažnyčia) klausytojais, nutariau pasinaudoti naujausia technologija ir „virtualiai“ pakalbinti pianistą ir mieląjį draugą, manydamas, kad skaitytojus galėtų sudominti mintys žmogaus, gimusio Kanadoje, studijavusio Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, dabar gyvenančio saulėtojoje Argentinoje.

Visas pokalbis su pianistu Alexandru Panizza čia.